Surengė tarptautinę kaligrafijos parodą

Klaipėdos dailės parodų rūmuose įvyko IV Lietuvos šrifto ir kaligrafijos paroda. Ji skirta Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Parodos kuratorė – kretingiškė menininkė Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė.

Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė - IV Lietuvos šrifto ir kaligrafijos parodos kuratorė.

Kaip teigė viena iš organizatorių - menotyrininkė Kristina Jokubavičienė, - parodos atidarymas Klaipėdoje patvirtina, kad uostamiestyje nuosekliai puoselėjamos rašto meno tradicijos.

Šia paroda jos rengėjai taip pat norėjo išreikšti pagarbą praėjusiais metais anapilin išėjusiam kaligrafui Algiui Kliševičiui – šalies kaligrafijos parodų iniciatoriui. Jo rūpesčiu Klaipėdoje buvo surengtos ir trys ankstesnės parodos: 1992, 1999, 2004 metais.

Formuodami parodos temą, rengėjai akcentavo Lietuvos rašto kūrinių sąsajas su Europos šalių mentalitetu. Kūrėjai buvo kviečiami išsakyti, kiek jiems šiandien svarbi istorinė sąmonė ir tradicijų tąsa bei santykis su amžinosiomis vertybėmis.

Lidija Kuklienė pasidžiaugė, kad šiemet parodoje dalyvauja 47 autoriai, iš jų - net 7 profesoriai. Parodoje savo darbus eksponuoja ir keturi užsieniečiai iš Japonijos, Izraelio, Latvijos ir Vokietijos, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su Lietuva.

- Malonu, kad penktadalis dalyvių yra jauni žmonės, studijuojantys ar ką tik baigę bakalauro ar magistratūros studijas,- sakė parodos kuratorė. - Nes senieji menininkai dirba kita maniera.

Pasak parodos organizatorių, išaugęs dalyvių skaičius ir tai, kad paroda tapo tarptautine, rodo, jog raidžių ir šrifto kultūra nėra pamiršta, o parodos tema – aktuali. Gerai tai, kad greta paplitusių kompiuterinių šriftų tradicinis dailusis rašymas patraukia įvairaus amžiaus bei įvairių specializacijų menininkus - keramikus, tekstilininkus ir kt.

Naujos technologijos ir nauji estetiškumo kriterijai daro įtaką besikeičiančiam požiūriui į pradinį kaligrafijos objektą – raidę.

Vienas iš Lidijos Skačkauskaitės-Kuklienės darbų yra užrašas „Litua“ - taip pirmą kartą pasaulio rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta Lietuva.

- Įdomu tai, kad Lietuvos vardą šitaip užrašė moteris - Saksonijos vienuolė,- sakė pašnekovė, specialiai sukūrusi šį darbą parodai.

Kitas jos darbas sukurtas liaudiškais motyvais pagal Marcelijaus Martinaičio eilėraštį apie Kukučio trobą. Troba - su dviem galais, viename žmogus vaikšto jaunas, o kitame jau guli numiręs – aprėpia visą žmogaus gyvenimą. Pasak menininkės, gyvenimo filosofija, išreikšta paprastais žodžiais, gali daug ką pasakyti.

Vienas iš įspūdingiausių parodos darbų – vilniečio dailininko Jokūbo Zovės kaligrafiškai perrašytas Naujasis testamentas, Šv.Mato Evangelija. Anot L.Kuklienės, J.Zovė yra rašto menui daug nusipelnęs žmogus, niekur nesireklamuojantis. Ketverius metus rašytas ir 18 metrų ilgio darbas buvo padėtas į lentyną, kur išgulėjo dvejus metus. Darbas, dabar eksponuojamas Klaipėdoje, pirmą kartą buvo parodytas Vilniuje, Martyno Mažvydo bibliotekoje.

- Teko pačiai vykti į Vilnių ir tartis su J.Zove dėl kūrinio eksponavimo, o vėliau - ieškoti tinkamos vietos parodų rūmuose Klaipėdoje,- pasakojo parodos kuratorė.

Su japonu kaligrafijos meistru Tokuo Ube ryšys buvo užmegztas Klaipėdoje per japonų kultūros dienas.

Pasak L.Skačkauskaitės-Kuklienės, kaligrafija, lyginant su daile, - labiau užkoduotas menas, turintis daugiau paslapties. Emociniu požiūriu jis – gilesnis, o praktiniu požiūriu - nors meno praktiniu požiūriu visiškai negalima vertinti - jis reikalauja daug darbo.

Tarptautinė kaligrafijos paroda Klaipėdos parodų rūmuose veiks iki rugsėjo 27 dienos.

• Rašyti komentarą (0)