Po žvejybos Norvegijoje visada bus kuo pasigirti

„Žuvį, kuri Lietuvoje būtų laikoma didele, ten meti per bortą. Į krantą plukdomos tik milžinės“, - apie kitokius laimikio vertinimo kriterijus Norvegijoje paaiškino du bičiuliai - kretingiškis Stasys Armalis ir palangiškis Vladas Valachavičius. Pabuvoję žvejų rojumi vadinamoje Skandinavijos šalyje, vyrai tikisi ir vėl ten sugrįžti.

S.Armalis ir V.Valachavičius tikino, kad atostogų Norvegijoje į nieką neišmainytų: įstabūs gamtos vaizdai, niekada nenusileidžianti saulė, atšiauri jūra ir viena po kitos į katerį keliamos didžiulės žuvys, kurių skonis – visai kitoks negu pirktinių.

„Norvegija žveją „sugadina“. Grįžus į Lietuvą, nebe taip įdomu žvejoti vietos vandenyse. Vis norisi vėl ten važiuoti“, - sakė V.Valachavičius, kuris į žvejybą Norvegijoje šiemet vyko trečią kartą, S.Armalis – antrą.

Žvejyba – visą parą

S.Armalis ir V.Valachavičius su 4 kompanionais iš skirtingų Lietuvos miestų liepą apsilankė Norvegijos šiaurėje esančioje saloje, Tromso miesto apylinkėse.

Pasak S.Armalio ir V.Valachavičiaus, į šią 7 dienų kelionę buvo verta vykti ne tik dėl įspūdingo dydžio laimikių, bet ir egzotikos. Vietovėje, esančioje 400 km į šiaurę nuo poliarinio rato, niekuomet nenusileidžia saulė. Todėl ir žvejoti galima visą parą.

S.Armalis ir V.Valachavičius pasakojo žvejodavę pamainomis – po tris: į krantą grįžus vieniems vyrams, į katerį sėda jau kiti.

„Žiūrint koks oras, kaip kimba, bet dažniausiai žvejojama 5-7 val. Tai yra aktyvus darbas, todėl grįžęs krenti miegoti“, - sakė V.Valachavičius.

Per kartą – 100 kg žuvies

Kiekvienąkart valtis parplukdydavo po 100 kg laimikio. Tačiau, pasak pašnekovų, ir žvejojant fiorduose verta išsiaiškinti, kur – žuvingiausios vietos.

Norvegija žvejus vilioja didžiuliais ešeriais, menkėmis, skumbrėmis, lašišomis, jūrų vilkais ir kt. Pagaunama ir retesnių žuvų: 10-15 kg svorio lingų, kurie panašūs į ungurius, saidų, išvaizda primenančių skumbrę.

„Jei menkės mažesnės negu 3 kg, jas metame per bortą. Nesiterliojame su tokiomis, kai esama monstrų“, - teigė V.Valachavičius.

Šiemet, sužvejojęs 27 kg otą, didžiausios žuvies rekordininku draugų kompanijoje tapo S. Armalis.

Dar įspūdingesnių laimikių galima pasižiūrėti žvejybinės bazės biure, kur kabo žvejų nuotraukos su rekordinio dydžio žuvimis. Parengti tokius stendus – kiekvienos žvejybinės bazės garbės reikalas.

Į Norvegiją žvejai plūsta

Pasak pašnekovų, žvejų turizmui pritaikyta visa Norvegijos pakrantė. Į joje išsibarsčiusius miestelius plūsta žūklės mėgėjai iš įvairių šalių, daugiausiai – Europos. Todėl vandenynas nuolat pilnas žvejų laivelių.

Dėl didelio žvejų srauto į Norvegiją, lietuviams jau prieš pusmetį tenka rezervuoti namelį ir katerį.

S.Armalis ir V.Valachavičius sakė kaskart pasirenkantys vis kitą vietovę – įdomiau pažvejoti skirtingomis sąlygomis.

Šiemet, suskaičiavus visas išlaidas, tarp jų – ir kurą, maistą, S.Armalis ir V. Valachavičius kelionei išleido po 2 tūkst. 700 Lt. Atsižvelgiant į kelionės būdą, atstumą, norimus patogumus ir pan., kaina gali keistis.

Žuvys – skanesnės

Kiekvienoje Norvegijos pakrantės gyvenvietėje yra tinkamos sąlygos ir žvejoti, ir gyventi. Įrengtos ir specialios patalpos sužvejotai žuviai išdarinėti, jos filė – užšaldyti šaldikliuose, prieš tai supakavus į maišus.

Tokia į ledą sustingusi žuvis nespėja atšilti ir sugesti, kol lietuviai pasiekia namus. Jos, pagal įstatymą, leidžiama parsivežti po 15 kg kiekvienam asmeniui.

Žuvies patiekalų, kurių patys pasigamina, vyrai valgo ir Norvegijoje. Prie žvejybinių bazių nėra parduotuvių, kavinių, todėl žvejai atsiveža maisto ir iš Lietuvos.

S.Armalis ir V.Valachavičius teigė, kad Norvegijoje sužvejotos žuvies ir kvapas, ir skonis kitoks, negu pirktų parduotuvėse Lietuvoje. Žuvys riebesnės, taip greit nesuyra, todėl jos ypač skanios, keptos ant laužo ar grotelių.

Pakeri ir gamta

Pasak S.Armalio ir V. Valachavičiaus, Norvegijoje reikalingi kur kas galingesni žūklės įrankiai: žvejojant 70-100 metrų, o kartais – ir 250 metrų gylyje, praverčia stiprus meškerės kotas, ritė bei blizgės, sveriančios 300-400 gramų, o kartais – ir iki 1 kg. Nors atšiaurų šiaurės klimatą kiek švelnina tekanti Golfo srovė, tačiau žvejams reikalinga ir speciali šilta, neperšlampama apranga.

„Psichologiškai pailsime, o fiziškai – pavargstame. Ne kiekvieno organizmas atlaiko ir nuolatinį supimą jūroje. Vis dėlto tokios atostogos – pačios geriausios: ramybė, egzotika, įspūdingi fiordų vaizdai, snieguoti kalnai. Be to, visada turėsi kuo pasigirti kitiems žvejams“, - tikino S.Armalis ir V.Valachavičius.

• Rašyti komentarą (6)