Laisvė ir meilė gimtinei - širdimi sušildyti žodžiai

Vilniuje gyvenanti 70-metė pedagogė Judita Ožeraitytė – dažna viešnia mūsų mieste: čia – jos vaikystės ir jaunystės takai, čia gyvena jos sūnus su šeima, palaidotas vyras. Meilė Kretingai, pokario šeimos išgyvenimai, netektys ir viltys atsispindi moters poetinėje kūryboje: jos eilėraščiuose bei dainose.

Kraštietei Juditai Ožeraitytei Kretinga – jaunystės miestas, kurį ji apdainuoja ir savo eilėse.

J.Ožeraitytė kuria nuo vaikystės: pirmuosius eilėraščius ir apsakymus ji rašydavo į tuometinės Rūdaičių septynmetės mokyklos sienlaikraštį. Tolimesnius jos kūrybinius gebėjimus Kretingos pranciškonų gimnazijoje skatino mokytoja lituanistė Marija Kalėdaitė.

“Ligi šiol tebejaučiu gilius sentimentus savo mokyklai. Mūsų klasė pernai susirinko atšvęsti mokyklos baigimo 50-metį. Buvo labai gera išvysti ne tik buvusius klasės draugus, bet ir susitikti savo auklėtoją Vytautą Rimkų“, - kalbėjo J.Ožeraitytė, pati irgi pasirinkusi pedagogės kelią.

Baigusi ikimokyklinę pedagogiką ir psichologiją, kelis dešimtmečius ji dirbo lopšeliuose bei darželiuose. Dirbdama Vilniaus vaikų darželio „Birutis“, kuris siekė katalikiškos ugdymo įstaigos statuso, vedėja, ji parašė daugybę eilėraščių vaikams tautine ir religine tematika. Kai kuriems eilėraščiams kompozitorius Jurgis Gaižauskas sukūrė muziką ir jie virto dainomis.

Autorė mano, kad paprastas, suprantamas ir įtaigus žodis gali atverti vaikų širdis meilei, gėriui ir tiesai. Per 100 jos sukurtų eilėraščių vaikams buvo sudėti į pirmąją ir kol kas vienintelę poezijos knygą „Vilties lelija“, kurią 1994 m. išleido saleziečių bendruomenė.

J.Ožeraitytė prisipažino, jog pačiai teko išgyventi tėvų netektį, patirti svetimų žmonių prieglobstį. Jos tėvas Jurgis Ožeraitis, žymus mūsų krašto partizanas – „Kardo“ rinktinės vadas, buvo ištremtas ir nukankintas Buchta Vanino lageryje, netoli Sachalino. Konkrečiai apie jo žūtį duktė sužinojo tik Lietuvai tapus nepriklausoma. Juditos motina Felicija taip pat kalėjo lageryje, todėl ją užaugino svetimi žmonės – Marijona ir Kazimieras Kairiai iš Kvecių.

Pats gyvenimas, anot poetės, padiktavo kūrybos tematiką. Patys brandžiausi J.Ožeraitytės eilėraščiai alsuoja meile protėvių kraštui, laisvės ir nepriklausomybės poreikiu, nostalgija laikui, jautrumu gamtai. Keletą J.Ožeraitytės eilėraščių siūlome ir „Smilčių“ skaitytojams.

• Rašyti komentarą (3)