Erlėniškei į pagalbą atėjo “Bėdų turgus”

Erlėnuose gyvenanti Loreta Rzajeva, sverianti 225 kilogramus, nusprendė su- lieknėti bet kokia kaina. Norėdama jai pagelbėti, jos motina Vida Freimontienė kreipėsi į laidą “Bėdų turgus”.

Laisvalaikiu Loreta Rzajeva mėgsta megzti vilnones kojines iš pačių užaugintų avių vilnos.

Loreta, kaip ir kiti trys V.Freimontienės vaikai, gimė normalaus svorio. Visos bėdos prasidėjo Loretai mokantis penktoje klasėje. Jai buvo diagnozuotas širdies reumatas ir širdies ūžesiai, labai skaudėjo sąnarius.

Pasak Loretos, motina darė viską, kad tik sumažintų sąnarių skausmą, tačiau nei tepalai, nei kompresai nepadėjo. Tada gydytoja prirašė vaistų, kuriuos Loretai suleisdavo mokykloje.

Kai motina Loretą nuvežė į sanatoriją Druskininkuose, sužinojo, kad dukrai leidžiami hormonai. Apie tų vaistų poveikį anksčiau ji nieko nežinojo. Gydytoja liepė vaistų nebeleisti. Tačiau, pasak pašnekovės, vaistai jau buvo padarę savo darbą: pradėjo augti Loretos svoris. Nesvarbu, mergaitė valgė mažiau ar daugiau, svoris kurį laiką nekito, tačiau maždaug kas penkerius metus jis staiga padidėdavo dešimt - penkiolika kilogramų.

Dėl svorio ji gydėsi ir Kauno klinikose.

Pašnekovė sakė, jog klinikose sunku buvo laikytis dietos. Be to, vieną dieną per savaitę reikėdavę valgyti tik agurkus, o kitą – gerti tik kefyrą. Palatoje gydėsi per dvidešimt žmonių. Kai kurie pacientai kaip tik turėjo priaugti svorio ir daug valgė.

- Išeidavau į lauką, kad nematyčiau jų valgančių, - prisiminusi Kauno klinikas, sakė pašnekovė.

Ir turėdama didelį antsvorį Loreta pėsčiomis nueidavo į Salantus ir grįždavo atgal. Namuose taip pat dirbo, ką galėjo. Neturėdama galimybių pasisverti, ji manė sverianti 185 kg. Todėl, kai vieną dieną nuvykusi pas gydytoją į Klaipėdą pamatė, jog sveria 225 kg, labai sunerimo. Ypač įsiminė gydytojo žodžiai, jog reikia mažiau “ryti”, nes kitu atveju laukia ankstyva mirtis. Tada ji gydytojui prisipažino neturinti valios. Jai buvo pasiūlyta skrandyje įtaisyti specialų balioną, kuris, ir mažiau valgant, suteikia sotumo jausmą. Iš pradžių su svetimkūniu apsiprasti buvo nelengva - ką suvalgydavo, tą išvemdavo.

Specialų balioną skrandyje galima laikyti tik pusę metų, vėliau jis išimamas. Paskui operuojama - daroma žarnos apylanka.

Pašnekovė baiminasi, kad išėmus balioną, jai vėl norėsis valgyti ir ji vėl priaugs svorio. Tokiu atveju operuoti nebūtų galima, ir viskas nueitų perniek. Operaciją planuojama atlikti kovo pradžioje.

V. Freimontienė sakė, jog vien balionas kainavo tris su puse tūkstančio litų. Reikėjo pirkti dar ir brangių vaistų, todėl operacijai pinigų nebeliko. Dukrai nežinant, pagalbos ji nusprendė kreiptis į “Bėdų turgų”. Parašiusi penkių puslapių laišką ir nesulaukusi atsakymo kelis mėnesius, vėliau pati ten paskambino.

Pasak Loretos mamos, “Bėdų turgaus” jų nupirkta bėda – tikras kalėdinis stebuklas.

V.Freimontienė sakė, jog jos dėkingos Imbarės seniūnijai už rūpestį ir pagalbą lydint jas į Vilnių.

L.Rzajeva mano, kad numetus svorio pasikeis ir jos gyvenimas.

Loreta buvo ištekėjusi, bet vėliau išsiskyrė. Jos vyras azerbaidžanietis Aga išvyko į tėvynę, tačiau paskutiniu metu vis jai paskambina.

Moteris sakė po skyrybų turėjusi ir kitą gyvenimo draugą, tačiau jis žuvo avarijoje.

Loreta, gaudama tik invalidumo pensiją ir gyvendama kartu su motina, nesėdi sudėjusi rankų – ji iš pačių laikomų avių vilnų mezga vilnones kojines. Vasarą iš medžio atraižų ji pasigamino dekoratyvinius vazonus gėlėms sodinti, į kuriuos pasižiūrėti pravažiuojantys žmonės net stabteldavo. Moteris džiaugėsi, kad ir sėdėdama ji dar gali kažką naudingo nuveikti.

Turėdama didelį antsvorį, moteris ne tik fiziškai jaučiasi blogai – naktį pabunda sėdėdama lovoje. Ją skaudina žmonių pašaipūs žodžiai, nors jų stengiasi nesureikšminti ir nepraranda vilties, jog po operacijos ir jos gyvenimas nušvis kitomis spalvomis.

• Rašyti komentarą (18)