Lietuvybę už Atlanto įprasmina tautiniu šokiu

Kretingos meno mokyklos choreografė Živilė Adomaitienė gyvena vasarą įvyksiančios Lietuvos tūkstantmečiui skirtos Dainų šventės rūpesčiais. Šokių dieną vienu kartu šoks apie 7 tūkst. šokėjų. Tarp jų – ir išeiviai iš Lietuvos.

Kretingos meno mokyklos choreografijos mokytoja, Dainų šventės vienos iš dalių “Motulės namuos” vyriausioji baletmeisterė Živilė Adomaitienė, šią vasarą pabuvojusi JAV įvykusioje tautinių šokių šventėje, sakė buvusi sujaudinta to, kiek išeivijos lietuviai deda pastangų, kad būtų išsaugota lietuvybė.

Bendrame Lietuvos šokėjų būryje suksis Los Andželo “Spindulys”, Bostono “Atžalynas”, Čikagos “Lietuvos vyčiai”, Čikagos “Grandis”, Klyvlendo “Grandinėlė”, Toronto “Gintaras”, Toronto “Atžalynas” bei kiti užatlantės kolektyvai – tie, kurie visomis išgalėmis saugo ir puoselėja lietuvybę tolimosiose Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Pastangų išsaugoti lietuvybę liudininke šią vasarą buvo ir Ž.Adomaitienė. Ji kartu su Lietuvos Dainų švenčių vyriausiaisiais baletmeisteriais, meno vadovais, Lietuvos kultūros centro atstovais dalyvavo kas ketverius metus JAV vykstančioje lietuvių tautinių šokių šventėje.

Šiais metais tokia šventė – jau tryliktoji – vyko Los Andžele. Į ją taip pat buvo pakviesti 3 kolektyvai iš Lietuvos – Panevėžio vaikų tautinių šokių ansamblis “Grandinėlė”, Nidos tautinių šokių ansamblis “Kalnapušė” bei Vilniaus tautinių šokių grupė “Sugrįžę”. Pastarąjį kolektyvą sudaro emigrantai, sugrįžę į Lietuvą, susiradę vieni kitus ir susiėję į tautinio šokio sambūrį.

“Išeivijos šventės buvo pradėtos rengti 1957 m. Viešėdami Amerikoje, patyrėme, kad tos šventės yra tarsi didelis tautiečių susibūrimas lietuvybei išsaugoti, pabendrauti. Tam tikra prasme tai buvo būdas okupuotoje Lietuvoje likusiems lietuviams parodyti, kad Lietuva yra vieninga ir gyva išeivijoje, kad lietuviai telkiasi, kad jų bendruomenė – stipri”, - pasakojo Ž.Adomaitienė.

Daugiausia lietuvių išeivių šokių švenčių yra įvykę Čikagoje, jos yra buvusios surengtos Toronte, Klyvlende, Hamiltone ir pirmąkart – Los Andžele.

“Los Andžele lietuvių bendruomenė nėra stipri, tačiau įsitikinome, kad viskas priklauso nuo noro ir entuziazmo. Organizacinis komitetas ypatingai džiaugėsi visais atvykusiaisiais, surengė fantastišką priėmimą, šventė buvo puikiai organizuota”, - įspūdžius iš susitikimų su tautiečiais pasakojo Ž.Adomaitienė.

Didžiausias švenčių organizavimo nuopelnas atitenka meno vadovei Danguolei Varnienei. Ji yra Los Andželo tautinių šokių ansamblio “Spindulys” vadovė, jos motina – dabar jau mirusi - irgi vadovavo tam ansambliui nuo emigracijos pradžios. “Įvykusios šventės pagrindą sudarė pirmosios šventės dalyvių vaikai, kurių vaikai – vėlgi šoka. Pamatėme ir įsitikinome: tėvų tautinius rūbus matuojasi jų vaikai, šie palieka savo vaikams, - kalbėjo Ž.Adomaitienė. – Pajutome, kad išeivijai tos šventės labai svarbios dėl keleto priežasčių: kad vaikai neprarastų lietuviškumo, kad susirastų sau antrąsias puses – labai stengiamasi, kad duktė ar sūnus parsivestų lietuvį žentą ar lietuvę marčią. Jaunimas iš tiesų labai šiltai, gražiai bendrauja, trykšta energija ir džiaugsmu. Net ir Danguolė Varnienė sakė: “Šią šventę skiriu jaunimui, kurio ateities pažadais visi tikime ir kurio trykštančioje energijoje išliks gyvas lietuviškas tautinis šokis”.

Los Andžele įvykusioje šventėje šoko 40 ansamblių iš JAV, Kanados ir Lietuvos. Į šokio sūkurį įsisuko per 1 tūkst. šokėjų.

Tarp jų nebuvo tų, kurie yra emigravę maždaug prieš 10 metų – ši tautos dalis labai sunkiai įsilieja į lietuvių bendruomenės gyvenimą, kadangi jiems kol kas svarbiau yra darbas, pinigai, tai yra materialūs dalykai.

“Situacija keičiasi, ją diktuoja pats gyvenimas. Prieš kelis dešimtmečius bet kada užsimanius į Lietuvą grįžti ar atvažiuoti buvo beveik neįmanoma, todėl lietuvybė, jos išsaugojimas mūsų tautiečiams buvo labai svarbu. Tai nebeaktualu dabartiniams emigrantams, kuriems nebėra kliūčių susisiekti su Lietuva, grįžti namo”, - tai, ką pastebi mūsų tautiečiai – senieji emigrantai, perpasakojo Ž.Adomaitienė.

Būdama JAV ji pastebėjo, kad žmonės už viską labai moka padėkoti, įvertinti, ir sakydami “ačiū” už paramą šventei, išvardina visus, kurie paaukojo - nesvarbu, kiek: 100 ar 1 dolerį.

Lietuvių šokių šventės šiek tiek skiriasi nuo tų švenčių, kurios rengiamos Lietuvoje. Ten, JAV, į viską žiūrima kiek paprasčiau, nesiekiama tokio aukšto rezultato, kaip pas mus, nes vis tik į pirmą vietą iškeliamas bendravimas. Repetuojama dvi dienas – tada vyksta šventė. Programa, kurią pradėjo Rūta Lee (Ly) – lietuvių kilmės Holivudo aktorė, truko 3 val. Šventės įprastai vyksta arenose - ne po atviru dangumi, kaip Lietuvoje.

Bilietai – gana brangūs, kainuoja 75 dolerius. Šie pinigai bei lėšos, surinktos per šventinį vakarą, paskiriami šventei paremti.

Pastaruoju metu, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsiradus galimybei laisvai atvykti mūsų šalį, atsirado ir gražus bendradarbiavimas, ryšys su išeivija.

“Tie, kurie puoselėja tautinį šokį užatlantėje, nuolat atvyksta į seminarus, mes juos konsultuojame, padedame, kai to paprašoma, - kalbėjo Ž.Adomaitienė, kuri yra šių metų Dainų šventės šokių dienos vienos iš dalių “Motulės namuos” vyriausioji baletmeisterė. Ji pastebėjo, kad išeivijos kolektyvai į mūsų Dainų šventes važiuoja labai noriai. – Ryšį palaikome nuolat, ir jaučiame, kad jiems esame labai svarbūs”.

Kaip vyriausioji baletmeisterė, Ž.Adomaitienė rūpinasi, kad ne tik Lietuvos, bet ir išeivijos kolektyvus pasiektų šventės aikštės brėžiniai, kad vadovams būtų aiški kiekvieno jų vadovaujamo kolektyvo vieta, kad kolektyvai žinotų, kokių detalių, priemonių reikės šokant, kokie tinkamiausi rūbai.

“Amerikoje mus priėmė trečiabangininkų emigrantų šeimos. Ypatingai sujaudino jų lietuviškumo išlaikymas. Jiems, gimusiems Amerikoje, – jau po 50 metų, tačiau lietuvybės išsaugojimas ir puoselėjimas – neįtikėtinas. Viešėdama vienoje šeimoje pamačiau vašku margintus velykinius kiaušinius. Galvojau, kad nusipirko. Pasirodo – ne: kiaušinius su tėvais margino visi trys sūnūs, kurie – dar ir šoka tautinius šokius, moka gražiai be jokio akcento kalbėti lietuviškai. Iš tiesų, tai, ką pamačiau Amerikos lietuvių šeimose, retai dar ir pas mus pamatysi. Kad ir pasiturintys, bet paprasti, kalba be jokio akcento, nors - jau gimę Amerikoje”, - patirtų įspūdžių sakė negalinti pamiršti Ž.Adomaitienė, kuri, prieš vykdama į užatlantę, nesitikėjo tokio šilto tautiečių priėmimo.

• Rašyti komentarą (1)