Kretingiškės trynukės - jau namie

Gruodžio 3 dieną Klaipėdos ligoninėje savo riksmu pasveikinusios pasaulį kretingiškės trynukės Ugnė, Urtė ir Aistė Petrulytės ir jų mama Ramunė Petrulienė prieš savaitę sugrįžo į namus. Per vieną ligoninėje praleistą mėnesį mažylės priaugo po 700-800 g svorio.

Su trynukių sugrįžtuvėmis namus užplūdo namiškių džiaugsmas ir mieli rūpesčiai. Iš kairės: mergaičių tėtis Rolandas, močiutė Danutė Jonauskienė ir mama Ramunė.

Pirmoji, sverdama 1700 g, gimė Ugnė. Dabar ji sveria 2500 g. Antroji gimė mažiausioji Urtė: nuo 1610 g ji priaugo 2350 g. Trečioji į pasaulį atėjo Aistė: ji svėrė 1770 g, o dabar – 2450 g. Mergaitės gimė 32 savaičių.

Nors gydytojai rekomendavo dar mėnesį namie laikytis karantino, mažylių tėvai Ramunė ir Rolandas Petruliai bei močiutė Danutė Jonauskienė jau priima pačius nekantriausius svečius – gimines bei draugus.

Tėvų žodžiais, mažylės išsyk gerai adaptavosi namuose, naktimis yra ramios. Tačiau jau žino, kas yra rankų šiluma, ir iš glėbio guldomos į lovytes, knirkdamos rodo nepasitenkinimą. Jeigu viena pradeda niurzgėti, jai iš paskos – ir kitos.

Tėtis, mama ir močiutė kuo puikiausiai atskiria mergaites. „Vaikų nebepainiojau jau po dviejų savaičių. Žmona net eksperimentą padarė: tyčia nuo lovelių nukabino „cedeliukus“, ir, ką sau manot, – dukras puikiausiai atpažinau“, - kalbėjo Rolandas.

Visų trijų mergaičių odos spalva – skirtinga. Ugnė yra tamsiausia, Urtė – šviesiausia, o Aistė – „per viduriuką“. Paklaustas, kaip mano, į kurį iš tėvų dukros labiau panašios, Rolandas atsakė: „Į save. Juk neturi nei ūsų, nei akinių, kaip aš“.

Namiškių trijulė – tėvai ir močiutė – tvirtino, jog jau yra pasidaliję vaikus: močiutė globoja mažąją Urtę, tėtis - Aistę, o mama išsirinko Ugnę. „Ugnė – pati savarankiškiausia: įdedi buteliuką tarp pagalvių, ir kuo puikiausiai pati pavalgo. Jai mažiausiai ir rankų šilumos belieka“, - sakė Ramunė. Mažylės valgo aštuonis kartus per parą, kas 3 val.

Rolandas atviravo, jog, vos jo moterys sugrįžo namo, išsyk persiorientavo į kitokį šeimos gyvenimo ritmą, pats prisiėmė visus buities darbus. Atvykę aplankyti mažylių, tėtį aptikome prie viryklės kaitinantį buteliukus. „Dabar esu gausios šeimos „kulinaras“: ruošiu kūdikių maistą, dezinfekuoju indus ir čiulptukus, maitinu vaikus“, - vis juokavo nuotaikingai nusiteikęs Rolandas.

Vyras teigė drąsiai ir keičiąs sauskelnes, ir perrengiąs dukras. „Visą mėnesį ligi tol vakarais po darbo gyvenau ligoninėje. Daktarės mokė nesibaiminti – drąsiai imti naujagimes į rankas, nes jos dar tebėra „guminukės“, - kalbėjo Rolandas.

Pirmomis sugrįžimo dienomis mažylės buvo ir numaudytos. „Aš net prie vonelės nebepriėjau – nebebuvo vietos“, - juokavo tėtis. Mergaičių maudymas buvo patikėtas tame pačiame name gyvenančiai Ramunės seseriai Jūratei, kuri augina net 4 sūnus. Vonelę apspito ne tik šeimos moterys, bet ir mažamečiai Jūratės sūnūs Justas ir Arnas.

Po savaitės mažylių tėtis vėl privalės grįžti į savo darbą – jis dirba taksi vairuotoju Palangoje. „Reikia gausiai šeimai uždirbti duoną. Esu pats sau ponas: jei labai reikės, teks rasti laisvadienių“, - tvirtino R.Petrulis.

„Dabar jau esu tikra močiutė: turiu mergaičių, bus kam kasas pinti. Ligi tol su amžinatilsiu vyru Juozu turėjome keturis anūkus. Jis sakydavo: aš jau esu „bočelis“, bet tu dar nesi tikra močiutė, nes neturi anūkės“, - džiaugėsi D.Jonauskienė.

Trynukės yra pirmagimės 35-erių Ramunės ir 36-erių Rolando Petrulių šeimoje. Už dukras tėvai gavo valstybės paramą už tris naujagimius: vienkartinę pašalpą po 1 tūkst. 40 Lt ir po 97 Lt kas mėnesį.

• Rašyti komentarą (7)