|
|
|
Pasaulinės jaunimo dienos atnešė ir įspūdžių, ir iššūkių
Šokantys ir dainuojantys įvairių tautybių jaunuoliai, eilės prie dušų bei tualetų ir Dievo malonė pasitiko į Pasaulio jaunimo dienas atkeliavusius kretingiškius. Su įvairiais iššūkiais susidūrę piligrimai į tėvynę grįžo patenkinti ir kupini naujų įspūdžių. Internacionalizmas Pilnas jaunimo autobusas, kuriame 13 jaunuolių iš Kretingos, Vydmantų, Palangos ir Karklės, važiavo susitikti su Popiežiumi į Portugalijos sostinę Lisaboną. Visą savaitę šiame mieste vyko įvairūs krikščioniški renginiai, skirti jaunimui nuo 14 iki 29 metų. „Tai yra renginys, kuriame jaunimas iš viso pasaulio susirenka gerai praleisti laiką, atrasti naujų pažinčių ir vienokiais ar kitokiais būdais patirti Dievo meilę“, – renginio dvasią perteikti mėgino dešimtokė kretingiškė Viltė Paulauskaitė. Šio renginio tikslas – parodyti, kad Bažnyčia yra skirta visiems, taip pat ir jaunimui. „Norima parodyti, kad Bažnyčioje yra ir jaunų žmonių. Ir kad jie moka džiaugtis, susitikti, bendrauti be svaigalų. Šis renginys keičia jauno žmogaus požiūrį į Bažnyčią“, – apie kai kurių važiavusių lietuvių pakitusį požiūrį į Bažnyčią kalbėjo mokytoja ir lydinčioji vadovė Toma Mackevičienė. Renginyje dalyvavę lietuviai nepraleido progos susipažinti su užsieniečiais. T. Mackevičienė linksmai stebėjosi, kaip dainuojant pakistaniečiams lietuviai šoko. Pribėgę su savo tautybių vėliavomis užsieniečiai norėjo nusifotografuoti su lietuviais, apsikeisti tapatybę atspindinčiomis smulkmenėlėmis. „Išvažiavau galvodama, kad lietuviai bendraus labiau su savais, bet, iš tikrųjų, mes neatsiliekame nuo ispanų ar portugalų, kurie yra labai linksmi, draugiški, turi be galo daug energijos. Kai vienuoliktą valandą vakare ėjome su jais šokti, tai stebėjomės jų energingumu. Jie be galo komunikabilūs. Ką tik sutiktas žmogus, atrodo, jau seniai pažįstamas draugas“, – apie sutiktus užsieniečius pasakojo vienuoliktokė kretingiškė Kamilė Samulionytė.
Komfortabilių sąlygų nebuvo Ši kelionė buvo piligriminė, todėl važiavę jaunuoliai miegojo ant pripučiamų kilimėlių, maudėsi bendruose dušuose. Piligrimo bilietas kainavo 250 Eur. „Mes ėmėme tą piligrimo krepšelį, kuriame buvo įskaičiuota viskas: ir transportas, ir maistas, ir nakvynė. Taip pat reikėjo sumokėti 10 Eur solidarumo mokestį, nes mes, kaip turtingesnė šalis, turime visi prisidėti po 1 eurą, kad galėtų atvažiuoti piligrimai iš neturtingesnių šalių“, – kalbėjo T. Mackevičienė. Visoje Lisabonoje vyko įvairiausi renginiai: koncertai, paskaitos, liudijimai, mišios, susipažinimai. Neišsimiegoję ir dažniausiai greitą maistą valgę jaunuoliai buvo išsekę, tačiau vis tiek norėjo pamatyti kiek įmanoma daugiau. „24-ių valandų per parą buvo per mažai, nes norėjosi būti visur, patirti, išgyventi visus renginius, bet nebuvo tam laiko“, – pasakojo V. Paulauskaitė pridurdama, kad trūko laiko ir miegui, ir maistui, ir renginiams.
„Teko plauti drabužius rankomis 2 valandas prie kriauklės, bandyti išsiaiškinti, kaip tą virvę susirišti tarp dviejų kėdžių. O dėl dušo reikėjo apsispręsti, ko šiąnakt labiau nori – miego ar nusiprausti. Tai vieną naktį geriau išsimiegi, o kitą palauki iki 2 val. nakties, kai eilėje nebėra 10 žmonių, ir nebereikia dar su 6 praustis“, – patirtus iššūkius įvardijo K. Samulionytė. Paskutinė kulminacinė diena Pasaulio jaunimo dienose yra šv. Mišios, kurias aukojo Popiežius. Šį kartą jose dalyvauti susirinko 1,5 mln. žmonių. Visi jie sugužėjo į parką, kurio danga buvo dulkantis molis. Tądien buvo 36 laipsniai karščio, o parko nederlinga žemė neparūpino šešėlio ten, kur jaunimas turėjo praleisti visą dieną ir naktį. „Prieš akis iškyla naktis „dykumoj“. Kad apsisaugotume nuo saulės, kas turėjome rankšluosčius didesnius ar lietpalčius su virvutėmis susirišome, padarėme šešėlį. Tarp dulkių miegojome, valgėme. Bandėme ragauti konservuotas dešreles, kurios nebuvo skanios. Tikrai ne kiekvieną dieną patirsi tokį įvykį ir ypač, kai matai, kad tokioj situacijoj esi ne vienas, bet ir kiti bando išgyventi. Tačiau labai įsiminė tai, kad išgyvenimo instinktas išjungia sveiką mąstymą. Prie mūsų palapinės buvo vienas medelis ir mes prie jo buvome prisirišusios virvę. Dienos eigoje, kai pradėjo rinktis daugiau piligrimų, žmonės pradėjo eiti ir eiti prie to medelio ir tiesiog laužyti jo šakas, iš jų darėsi pavėsį. Suprasčiau, jeigu tai būtų koks sukriošęs, nuvirtęs medis, o čia sveiką medelį laužė be gailesčio. Vėliau jau mes vijom tuos žmones, bandėm jį apsaugoti“, – apie paskutinę renginio dieną pasakojo V. Paulauskaitė.
Pasaulio jaunimo dienos Lietuvoje – įmanoma? Kas dvejus, trejus arba ketverius metus vykstančios Pasaulio jaunimo dienos visada rengiamos vis kitoje šalyje. „Viena priežasčių – atstumas. Vieną kartą krikščioniškasis jaunimas susiburia arčiau vienų valstybių, o kitą arčiau kitų, taip visi turi galimybę jose dalyvauti. Šį renginį organizuoja valstybė kartu su Bažnyčia, todėl tokiose šalyse, kaip Šiaurės Korėja, šis renginys nevyks. Taip pat šalis turi atitikti visus logistinius poreikius: maisto tiekimas, apsauga, tualetai, viešasis transportas, patalpos susitikimams, savanorių skaičius. Todėl, suprantama, Vilnius su 600 tūkstančių gyventojų niekaip nepriimtų 1,5 mln. žmonių, nes gatvės būtų per siauros, o ir darbuotojų pritrūktų“, – apie galimybes Pasaulio jaunimo dienas rengti Lietuvoje kalbėjo brolis pranciškonas Edvinas Jurgutis. Kitos Pasaulio jaunimo dienos vyks 2027 m. Pietų Korėjoje. „Aš norėčiau sudalyvauti kitose jaunimo dienose, nes jos vyks visai kitame žemyne. Kita kultūra – man labai smalsu. Aišku, tai priklausys nuo mano finansinės padėties tuo metu. Manau, kad dabar pradėjus taupyti, įmanoma susitaupyti. Yra tokios neatidaromos taupyklės ir, kai nori ją atidaryti, turi laužti ar sudaužyti ir nebepanaudosi jos antrą kartą“, – apie planus važiuoti į kitas Pasaulio jaunimo dienas pasakojo V. Paulauskaitė.
Aurelija PLOKŠTYTĖ
„P. n." akademijos narė
|
|
