Petras Baronas: „Stengiamės gaivinti medalio žanrą“

Medalis dedikuotas 90-tosioms Lituanica skrydžio metinėms (aversas, reversas)

„Šiais metais surengta stovykla teikia vilties, kad pavyks atgaivinti mažuoju paminklu vadinamą medalio žanrą – skulptūros sritį, kuri leidžia monumentalų turinį perkelti į mažą formą, nes kartu su mumis, nuolatiniais dalyviais, dalyvavo ir naujų, jaunų kūrėjų“, – grįžęs iš liepos pabaigoje Telšiuose įvykusios seniausios Europoje XXXIX tarptautinės medalio ir mažosios skulptūros kūrėjų stovyklos apibendrino šventojiškis menininkas Petras Baronas.

Skulptorius, medalininkas, dailininkas, heraldikos kūrėjas P. Baronas stovyklose Telšiuose dalyvauja nuo 2012 metų. Šiųmečiame renginyje, skirtame 90-osioms Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metinėms ir pavadintame „Skrydis“, dalyvavo 22 menininkai iš Lietuvos ir Lenkijos.

Menininkas, kurio kūriniams būdinga taupi vaizdams, bet gili minčiai, rafinuota vaizdo kompozicija, monumentalumas, subtilus detalių niuansavimas, liko ištikimas savo stiliui. Jo sukurto medalio averse – skrydžiui per Atlantą virš Amerikos dangoraižių pakilusi į rytų pusę sparnus pasukusi „Lituanica“, reverse – staiga žemyn sminganti trajektorija ir tarp nulaužtų pušų pabirusios lėktuvo nuolaužos.

Šventojiškis skulptorius Petras Baronas tarptautinėse medalininkų stovyklose Telšiuose dalyvauja nuo 2012 metų.

„Kartais stovyklose kuriame medalius pagal iš anksto užduotą temą. Pavyzdžiui, pernai tema buvo susieta su įvykiais Ukrainoje: „Negarbės medalis“. Dauguma kolegų savo darbuose atspindėjo karą, aš gi perteikiau pačią jo grėsmę – audros debesis, pakibęs virš ramaus kaimelio. Kartais kuriame laisva tema“, – sakė P. Baronas, kurio medaliai šiuo metu jau keliauja į dvi rudenį vyksiančias parodas.

Pirmoji, respublikinė, spalio mėnesį rengiama Vilniuje. Jubiliejiniams sostinės metams jis sukūrė tris medalius. Miestą ir sostinę įkūrusiam kunigaikščiui Gediminui skirtojo averse paties kunigaikščio portretas su vieno jo laiškų citata, reverse – prie Vilnios ir Vilnelės santakos iškilusi pilis, senosios sostinės Kernavė ir Trakai bei virš jų įspaustas Gedimino antspaudas. Antrasis medalis skirtas Gedimino dukrai Aldonai, tapusiai Lenkijos karaliene. Onos vardu pasikrikštijusi karalienė, mirusi vos dvidešimties metų, yra pirma iš Lietuvos kilusi moteris, kaip karalienė palaidota Vavelio katedroje. Be to, ji pirma karališkuosiuose pokyliuose įvedusi muzikos ir šokių madą. Jai gyvai esant dvariškiai tuo patenkinti nebuvo, tačiau tradicija pamažėl prigijo. Trečiasis medalis skirtas Barborai Radvilaitei: jo averse garsusis karalienės portretas, reverse – to meto Vilniaus vaizdai bei Valdovų ir Radvilų rūmai, kuriuos jungiantis tunelis anuomet sujungė Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto širdis.

Medalis Vilniaus, sostinės ir miesto, įkūrėjui kunigaikščiui Gediminui.

Šis medalis keliaus ir į rudens pabaigoje Florencijoje Italijoje vyksiančią tarptautinę medalininkų parodą – P. Baronas yra tarptautinės medalių kūrėjų organizacijos (FIDEMA) narys, jo kūriniai pristatomi organizacijos kataloguose. Vienam paskutiniųjų yra 2020-aisiais FIDEMA parodoje Lenkijoje eksponuotas medalis, kuriame pavaizduota karalienė Bona Sforca su naujagimiu Žygimantu Augustu ant rankų: jam gimus 1520 metais tėvas Žygimantas Senasis liepė nukaldinti pirmąjį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje medalį. P. Baronas kuria dar vieną medalį Bonai Sforcai: jo averse – pro karietos langą žvelgianti į LDK vykstanti jauna būsimoji karalienė, su kuria į mūsų kraštus atkeliavo bulvės, pomidorai ir šakutės. P. Baronas pusiau rimtai, pusiau juokais sako, kad tai perteiks medalio reverse.

„Dabar stengiuosi ne pradėti kažką naujo, o užbaigti tai, kas jau buvo pradėta. Baigiu medalį pirmajai Lietuvoje moteriai romanų kūrėjai Sofijai Tyzenhauzaitei de Šuazel-Gufjė, išties istorinei asmenybei, dviejų imperatorių Napoleono Bonaparto ir Aleksandro I favoritei ir jos garsiausiam kūriniui „Reminescencijos“. Prie pabaigos medalis pirmuoju šalies fotografu laikomam Raudondvario grafui Benediktui Henrikui Tiškevičiui. Taip pat rengiuosi baigti Adomui Mickevičiui skirtą medalį: juk būtent A. Mickevičius, 1824 metais apsilankęs Palangoje, 1828-aisiais išleistoje poemoje „Konradas Valenrodas“ pirmasis literatūroje paminėjo Palangos vardą. Medalyje bus ir jo frazė: „Bet Palangos toj pakrantėj, kur krūtimis triukšmingai jūra baltuodama blaškos ir iš žiočių putotų smėlį srovenantį pila“, – pacitavo P. Baronas.

Livija GRAJAUSKIENĖ

• Rašyti komentarą (0)