|
|
|
Ieško būdų padėti žemdirbiams
Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, taikomos vienos didžiausių draudimo išmokų apsidraudusiems ūkiams, kai išmokama net 60 proc. siekianti išmoka žalai kompensuoti. Tačiau nuo stichinės sausros padarinių yra apsidraudę vos 40 ūkių. Kretingos rajone neapdraustas nė vienas. Jei draudžiasi, tai dėl šalnos Kretingos rajono žemės ūkio skyriaus specialistės Aurelijos Jurgutienės teigimu, Lietuvos Respublikoje auginami augalai draudžiami nuo nuostolių, kuriuos sukelia stichinėms nelaimėms prilyginamos nepalankios oro sąlygos ir (arba) tokios nepalankios oro sąlygos, kaip sausra, šalna, speigas, kruša, ledas, lietus, audra ir kt. Pernai 25 ūkininkai buvo apsidraudę 8 tūkst. 783,74 ha vasarinių ir žieminių pasėlių nuo šalnų. Priimta, įvertinta, suskaičiuota ir į ŽŪMIS informacinę sistemą apmokėti pateiktos 66 pažymos, už draudimus sugrąžinta 103 tūkst. 789,73 Eur nacionalinės ir 114 tūkst. 577,89 Eur Europos Sąjungos paramos. Iš viso Kretingos rajono ūkininkai gavo 218 tūkst. 367,62 Eur paramą. „Šešiasdešimt trijuose procentuose apdraustų pasėlių ūkininkai buvo patyrę žalų, kurias apmokėjo draudimas“, – akcentavo A. Jurgutienė. Anot jos, dėl sausros rizikos 2022–2023 metais Kretingos rajone nė vienas ūkininkas savo pasėlių neapdraudė.
Inicijuoja naują vertinimo standartą Žemės ūkio ministerija pripažino, kad šie metai žemdirbiams – sudėtingi, jie prasidėjo vadinamąja pieno krize, vėliau užsitęsusios neįprastai didelės šalnos sunaikino iki 80 proc. sodų ir uogynų būsimo derliaus, galiausiai daug nuostolių žemdirbiams padarė sausra, kai kurių rajonų savivaldybės net paskelbė ekstremaliąsias situacijas. Nuostolių patyrusiems žemdirbiams ministerija žada palengvinimų: švelninti kontrolę, netaikyti sankcijų negalintiems įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Birželio pabaigoje Europos Komisijai (EK) patvirtinus 2023 m. tiesioginių išmokų reglamentus, galimi tiesioginių išmokų avansai bus padidinti nuo 50 iki 70 proc., o kaimo plėtros plotinių ir su gyvūnais susijusių priemonių – nuo 75 proc. iki 85 proc. Lietuva žada pasinaudoti galimybe taikyti maksimalius tiesioginių išmokų avansus visa apimtimi, kai tik naująjį reglamentą bus galima taikyti Lietuvos ūkiams. Atsižvelgiant į pašarų gyvuliams trūkumą, ministerija taip pat kreipiasi į EK dėl papildomų išimčių negamybiniuose plotuose leisti ganyti ir ruošti pašarus. Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, kurie dėl sausros negalės įvykdyti su ES parama susijusių prisiimtų įsipareigojimų, nebus taikomos baudos ar sankcijos. Nuo sankcijų bus atleidžiami visi ūkininkai ir paramos gavėjai, kurie apie sausros padarinius pateiks informaciją individualiai. Nukentėjęs nuo sausros ūkininkas turės informuoti Nacionalinę mokėjimų agentūrą (NMA) ir pateikti savo nukentėjusių pasėlių nuotrauką per ,,NMA AGRO” mobiliąją programėlę faktui įrodyti. Sprendimus dėl sankcijų netaikymo priims NMA, kuri vadovausis Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis ir ūkininkų pateiktomis sausros paveiktų laukų nuotraukomis. Prognozuojama, kad, keičiantis klimatui, ekstremalių reiškinių ir toliau daugės. Ministro Kęstučio Navicko nuomone, turėtų būti vertinami ne tik tokie fiziniai parametrai, kaip temperatūra bei kritulių kiekis, bet atliekamas ir vizualus vertinimas, nustatant pasėlių žuvimo atvejį. Kad lengviau ir greičiau būtų galima priimti sprendimus dėl sausros padarinių ir yra inicijuojamas naujas sausros kriterijų nustatymo standartas.
|
|
