|
|
|
Gatvei Žygų kaime – Antano Maliausko vardas
Kretingos rajono savivaldybės taryba savo sprendimu vieną Žalgirio seniūnijai priklausančių gatvių pavadino Antano Maliausko vardu. Iki šiol Žygų kaime įvardintos buvo dvi gatvės – Kretingos ir Bliūdsukio. Kretingos viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos elektroninės enciklopedijos duomenimis, kunigas, dėstytojas, sociologas, filosofas, publicistas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys Antanas Maliauskas gimė Bliūdsukio kaime 1877 m. kovo 10 d., mirė 1941 m. birželio 9 d. Kaune.
Būsimasis kunigas rašytojas 1896 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją. Mokydamasis priklausė slaptai lietuvių klierikų draugijai, kuri rūpinosi lietuvybės palaikymu, lietuviškos spaudos platinimu. 1900 m. įšventintas kunigu, paskirtas vikaru į Vaiguvą (Kelmės r.). Čia dirbdamas organizavo, kad į šią parapiją būtų atgabenta lietuviškos spaudos ir ji platinama. Daug spaudos gaudavo iš savo sesers Onos Maliauskaitės, likusios tėviškėje.1906–1909 m. studijavo filosofiją ir socialinius mokslus Fribūro universitete, 1910–1911 m. – Liuvene (Belgija), kur 1911 m. gavo filosofijos daktaro laipsnį, o 1912 m. tapo politikos mokslų daktaru. Studijuodamas priklausė lietuvių studentų draugijoms „Rūta“ ir „Lietuva“. 1915–1920 m. Lietuvos katalikų spaudai rinko lėšas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurį laiką redagavo dienraštį „Draugas“ Čikagoje. Grįžęs į Lietuvą (1920), tapo „Laisvės“ dienraščio vadovybės pirmininku, Šv. Kazimiero draugijos leidžiamų knygų redaktoriumi, daug rašė į įvairius katalikiškus laikraščius, žurnalus, rengiamai Lietuvos Konstitucijai teikė pastabas ir pasiūlymus. 1922–1931 m. paskirtas Kauno universiteto teologijos ir filosofijos fakulteto sociologijos katedros vedėju. 1925 m. Kauno universitete skaitė žurnalistikos kursą. Išleido mokslo veikalų, bendradarbiavo katalikų periodikoje. Rašė bibliotekininkystės, skaitybos ir kitais kultūros klausimais. Parengė vieną pirmųjų lietuviškų lektologijos darbų „Knygų ir laikraščių skaitymas“, išleido knygelę „Gerų ir blogų raštų skaitymas“. A. Maliauskis lektūrą padalijo į „gerus ir blogus“ raštus, „blogiesiems“ priskirdamas „socialistiškus, laisvamaniškus“ bei „nepadorius“ raštus. Norėdamas kuo plačiau paskleisti „gerąją“ literatūrą, siūlė steigti kuo daugiau įvairių bibliotekų ir bibliotekėlių. Parašė knygeles: „Bolševizmas“, „Demokratija“, „Žydai ekonomijos ir visuomenės žvilgsniu“, „Kaip išauklėti krikščioniškai vaikus“, „Ar žmogus iš beždžionės kilęs?“, „Socializmas ir jo žadamas rojus“, „Kristus, bažnyčia ir rojus“ ir kt. Rajono tarybos narys istorikas Vaidas Kuprelis pasidžiaugė, jog istorinių asmenybių vardais pavadintos gatvės tam tikra prasme gaivina kaimą ir kad ateityje ne viena gyvenvietė, kaimas pasipuoš pavadinimais, liudijančiais istorinę praeitį.
„P. n.“ informacija
|
|
