|
Koplyčios duris lankytojams atvers rudenį
Vilniaus gatvėje esančiose senosiose Kretingos miesto kapinėse dvidešimtojo amžiaus pradžioje statytą grafų Tiškevičių koplyčią restauruojanti bendrovė „Pamario restauratorius“ pastebimai pakeitė jos išorę – pylimą sutvirtino tokių pat raudonų, kaip koplyčia, plytų tvora (praeityje ji juosė koplyčią, bet buvo nugriauta) nuo vandens izoliavo koplyčios pamatus, apatinėje koplyčios dalyje, į kurią bus sugrąžinti restauruoti grafų giminės sarkofagai, sudėjo langus, įrengė elektrinį šildymą, baigia tvarkyti sienas. Koplyčios duris lankytojams Kretingos muziejus žada atverti rugsėjį arba spalį. Muziejininkų norą koplyčią atidaryti dar vasarą pakoregavo netikėta kliūtis statybininkams – rudenį per liūtis įmirkusios ir sunkiai džiūvančios koplyčios sienos. „Statybininkai nesiryžta tokių sienų dažyti, kad darbas vėjais nenueitų“, – sakė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. Koplyčioje įrengtas elektrinis šildymas ir, kad greičiau išdžiūtų sienos, jos yra šildomos visą parą. Yra ir kita priežastis – rudenį į koplyčią iš restauratorių sugrįš grafo Juozapo Tiškevičiaus ir grafienės Sofijos Tiškevičienės restauruoti sarkofagai. Be jų, čia bus dar 2 metaliniai sarkofagai ir du mediniai karstai. Be to, muziejininkai koplyčiai rengia turiningą ekspoziciją. Kretingos muziejus 2014 metais Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai įteikė paraišką dėl koplyčios restauravimo. Projektui „Grafų Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus renovavimas ir pritaikymas edukacinei veiklai bei turizmui“ buvo skirta per 496 tūkst. eurų, tačiau Klaipėdos regiono taryba po svarstymų šią sumą sumažino iki 228 tūkst. 818 eurų, iš jų statybos darbams atlikti skyrė 213 tūkst. 738,22 eurus. Šitų pinigų neužtenka istoriniam paminklui sutvarkyti galutinai. Lieka nerestauruotas medinis altorius, stogas, nebus įrengti laiptai neįgaliesiems, galutinai sutvarkytas koplyčios išorės fasadas. Muziejus rūpinasi gauti trūkstamus per 267 tūkst. eurų koplyčios restauracijai užbaigti.
Restauracijos projekte nėra numatytas koplyčios pastato apšvietimas. V. Kanapkienė įsitikinusi, jog koplyčią apšviesti yra būtina, nes kelyje iš Rotušės aikštės, pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios į dvarą koplyčia tamsiu paros metu yra mažai matoma, o apšviesta taptų dar vienu Kretingą iš kitų miestų išskiriančiu akcentu. Praėjusį ketvirtadienį koplyčios renovacijos darbus apžiūrėjęs Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas irgi tam pritarė. V. Kanapkienė išsiaiškino, jog koplyčios apšvietimui įrengti reikėtų apie 13 tūkst. eurų. Tvarkomos koplyčios aplinką darko netoliese prie įėjimo į koplyčios rūsį kapų laistymui įrengtas vandens čiaupas. Kapų prižiūrėtoja Roma Gedminienė siūlė vandens vamzdį apdėti akmenukais. V. Domarkas pasiūlė įrenginį atnaujinti iš pagrindų taip, kad jis derėtų su koplyčia. Į koplyčią patekti galima tiesiu taku iš Vilniaus gatvės, kurį „Pamario restauratoriai“ baigia tvarkyti, ir per centrinius šių kapinių vartus. Atnaujinti reikia ir nuo centrinių kapinių vartų einantį taką. R. Gedminienė pritarė V. Domarko minčiai, kad tam būtų galima panaudoti dalį šiems metams prie kelio į Darbėnus esančioms kapinėms tvarkyti skirtų lėšų. R. Gedminienė čia pat sumojo, kokių ne itin reikšmingų darbų anose kapinėse būtų galima atsisakyti.
|