|
|
|
Šukiškiai darbo svetur nebeieško
Šukės kaimo žmonės sakė, jog darbo jiems užtenka ir savame kaime: vyrai dirba medienos apdirbimo bendrovėje, moterys varsto gintarus vietinėje įmonėje. Šukė – ir stiprių ūkininkų kraštas, tad vietiniai žmonės talkina jiems ūkio darbuose.
Šukė įsikūrusi tarp Darbėnų, Kretingos ir Kūlupėnų. Nuo šių vietų iki Šukės – maždaug po dešimt kilometrų. Per kaimą teka Šukupis („šukės upė“). „Mūsų kaimas - tarsi nuo puodo atskilusi šukė. Esam atokiai nuo kitų kaimų“, - taip kaimo pavadinimą bandė paaiškinti sutikti kaimo žmonės. Šio kaimo išskirtinumas - itin patogi jo geografinė padėtis. Į Šukę veda atskiri keliai ne vien iš Kretingos, Darbėnų ir Kūlupėnų. Į kaimą galima patekti ir iš Vaineikių, Tūbausių, Voveraičių pusės. Šukėje šiuo metu gyvena 340 gyventojų. Kaimas skirstosi į elitą ir prastuomenę Tai, kad į Šukę patogu privažiuoti, matyt, ir nulėmė savitą kaimo infrastruktūrą. Čia veikia Kultūros centro filialas, biblioteka, medicinos punktas, pradinė mokykla. Yra parduotuvė. Kaime prieš kelerius metus įsikūrė Juliaus ir Rimanto Kalnių medienos apdirbimo įmonė, kurioje pjaunamos lentos, eksportui gaminamos tvoros. Prieš trejus metus į Šukę buvo perkelta Vaineikių girininkijos administracija. Pasak Vaidoto Alseikos, Vaineikių girininkijos pavaduotojo, girininkijos valdos - 7 tūkst. 355 ha miško. Privatūs miškai sudaro 51 proc. šio ploto. Vaineikių girininkijoje, kuriai priklauso ir dalis panaikintos Kūlupėnų girininkijos, yra didžiausios kirtimų apimtys rajone. „Aplik Šukę – daug privačių miškų. Vietiniai medienos beveik neperka, ir malkomis pasirūpina patys. Žmonės į girininkiją ateina tik prieš Kalėdas pirkti eglučių“, - sakė V.Alseika. Greta senų ir apšiurusių trobų Šukės kaime pastebimai dygsta modernūs namai su ligi žemės šviečiančiais langais, galingomis metalinėmis tvoromis ir išpuoselėta aplinka. Šukiškiai juokavo, jog jų kaime, kaip dar reta kitur, žmonės jau susiskirstę į elitą ir prastuomenę. Šukiškiai dar nėra susibūrę į bendruomenę. „Priežastis – paprasta: niekas neapsiima jai vadovauti. Bendruomenės pirmininkas turi būti veiklus žmogus, be to, jis turi turėti nemažai laisvo laiko. Veiklesni ūkininkai – pernelyg užsiėmę žmones“, - tvirtino Kultūros centro Šukės filialo vedėja Vilija Ruikienė. Tačiau šukiškiai buvę vieningi, kai prieš keletą metų rinko parašus dėl 7 km asfalto dangos iki Voveraičių. Savo raštą jie nusiuntė į Susisiekimo ministeriją. Tačiau iš ten atėjęs atsakymas, jog asfalto teks laukti keletą metų. Šukiškiai prasitarė, jog baiminasi galimos klaipėdiečio seimūno Antano Boso kaimynystės. „Sklando gandai, kad jis ketina Klaipėdos pajūrio zonoje įkurtą nuosavą elnyną perkelti į miškus už Kirmindvario. Girdėjome, kad ir kelio atkarpą nuo Grūšlaukės iki Vaineikių miškų ketina asfaltuoti. Ten juk tepravažiuoja vos viena kita mašina. Užtat turčių lenktynės džipais tame miške vyko jau ne sykį“, - kalbėjo žmonės. Kaime trūksta panelių Kaime kalbinti jauni šukiškiai – 18-metis Marius Račkauskis ir 17-metis Laimonas Ruzgaila – tvirtino, jog jiems yra gerai gyventi savo kaime. Į užsienį bėgti jie nenorėtų. „Dirbu pagal patentą statybose. Važinėjam visur, kur kviečia: Klaipėdą, Kretingą, Šilutę, Gargždus. Normaliai uždirbame: per mėnesį 3-4 tūkstančius, o užsieny – ne ką daugiau. Gal kokius penkis „gabalus“, bet ten – ne namai“, - kalbėjo L.Ruzgaila. „Aš dirbu Šukės lentpjūvėj, prie gaterio. Į užsienį – irgi nenorėčiau“, - sakė M.Račkauskis. Vaikinai sakė, jog savaitgaliais linksmintis Šukės jaunimas važiuoja į Palangos, Klaipėdos klubus. „Per vasarą nerengėme diskotekų – niekas į jas neina. Suskaičiavau, jog kaime belikę apie dešimt jaunų žmonių nuo 17 metų ir vyresnių. Vaikių dar prisirinktų - jie į diskotekas atvyksta mašinomis iš Kūlupėnų. Tačiau trūksta panelių. Todėl jie ir sėdinėja ant laiptų su buteliais rankose. O ką gi jiems veikti?“ - samprotavo V.Ruikienė. V.Ruikienė pasidžiaugė, kad į kaimo folklorinį ansamblį įsijungė ne tik vyresni žmonės, tačiau yra ir jaunimo: „Dainuoja ir dvi seserys – Rūta ir Skaistė Jurgaitytės“. Kultūros centro filialas pagal parengtą projektą įsigijo 5 kompiuterius, kuriais nemokamai dažniausiai naudojasi po pamokų atbėgę vaikai. Dauguma Šukės moksleivių geltonuoju autobusu važinėja į Darbėnų vidurinę mokyklą. Šukės pagrindinę mokyklą belanko tik penki vaikai. Bibliotekoje, pasak jos vadovės Onos Turauskienės, lankosi 101 suaugęs skaitytojas ir 33 vaikai. „Jau kelerius metus gauname tikrai gerų knygų. Laikas, kada žmonės skaitė tik meilės romanus, praėjo. Dabar žmonės nori gerų romanų, rimtų knygų apie apželdinimą, užsienietišką virtuvę“, - skaitymo tendencijas kaime nusakė O.Turauskienė.
Vieni Šukėje ūkininkauja nuo Nepriklausomybės pradžios, kai iširo Kašučių kolūkis. Kiti žemę savo maitintoja pavertė prieš keletą metų. Šukės ūkininkų – vyresnio amžiaus ir jau jų atžalų - sąrašas yra netrumpas: Stanislava ir Bronius, Dovilė ir Dainius Miliai, Genovaitė ir Stasys Lomsargiai, Stasė, Rimantas ir Stasys Paulikai, Zina ir Justinas Riniai, Vilija ir Albertas Martinkai, Adelė ir Virginijus Kontrimai. Iš tėvo Povilo ūkininkavimo patirtį perėmė Ramūnas ir Artūras Turauskiai. „Jau esu europietis pensininkas, - netikėtai užtiktas triūsiant grūdų sandėlyje, juokavo Povilas Turauskis. – Dabar jau sūnūs rūpinasi žeme“. Jo sūnus Ramūnas 100 ha plote sodina grūdines kultūras, augina lubinus ir kmynus. Artūras įgijo „žalią diplomą“. „Tai reiškia, jog savo ūkyje jis jau gali pravesti praktinius seminarus ir kitiems ūkininkams“, - sūnų gebėjimu ūkininkauti pasidžiaugė P.Turauskis. Priglaudė nuo gaisro nukentėjusią šeimą Šį pavasarį šukiškių Artūro ir Raimondos Dauginčių šeimos namus nuniokojo gaisras. Tame pačiame name gyvenusi ir iš gaisro ugnies išgelbėta senolė Emilija Barkauskaitė apgyvendinta Padvarių pensionate. Dauginčių šeima su trimis mažamečiais vaikais liko „kaip stovi“. Tuomet į pagalbą nukentėjusiai šeimai atskubėjo kaimynai: vieną mėnesį Dauginčiai gyveno gretimame name. Juos priglaudė Jovita Strumilienė. „Po to aš Dauginčiams pasiūliau savo namą pagyventi. Dabar sutarėme, kad per laiką jie iš manęs jį nupirks. Žmonės jau susidėjo plastikinius langus“, - kaimynų gebėjimu „stotis ant kojų“ pasidžiaugė Aldona Pudžiūnienė. Moteris 28-erius metus Šukėje dirbo laiškininke. Ji sakė per tiek metų mačiusi visų šukiškių gyvenimus ir gerai žino, kas yra atjauta ir geraširdiškumas. Vyriausios kaimo moterys yra 82-jų Zita Kovėrienė ir 75-erių Angelija Šalnienė. Šių moterų mums sutikti nepavyko. Anot šukiškių, A.Šalnienė yra tarsi gyva kaimo enciklopedija. Jos prisiminimais ir pasakojimais, būdama moksleivė ir rašydama kaimo istoriją, pasinaudojo Simona Klapatauskytė. Jos surinktais duomenimis, XIX a. Šukėje bajorai Čyžai buvo pastatę dvarą. Išlikę dvaro pastatai – privatizuoti. Jie dabar priklauso šukiškiams Reginai ir Vytautui Pazdrazdžiams. Į netoliese esantį Kirmindvarį, pasak senųjų šukiškių, medžioti atvykdavę ir grafai Tiškevičiai.
|
|
