Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar laikas buvo keisti Lietuvos krašto apsaugos ministrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kova dėl didesnių atlyginimų persikėlė į teismą

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Teisėtvarka
  • 2018-02-27

„Tai yra labiau ne lėšų trūkumo klausimas, o valios“, – įsitikinęs advokatas Karolis Gerbauskas, kuris atstovauja Kretingos rajono švietimo įstaigų profesinių sąjungų susivienijimui, kovojančiam, kad bibliotekininkų, informacinių technologijų specialistų bei mokytojo padėjėjų darbo užmokestis būtų skaičiuojamas pagal koeficientų vidurkį, kaip yra pedagoginiams darbuotojams, o ne pagal vadinamųjų „šakučių“ žemiausią vertę. Neradus taikaus profsąjungų atstovų ir Savivaldybės sprendimo, šis ginčas jau persikėlė į teismą.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai bylas išskyrė į tris atskiras – pagal įstaigas, kuriose dirba savo teises siekiantys apginti darbuotojai. Viena bylų nutraukta, mokyklos vadovui radus kompromisą su darbuotojais, o kitos dvi vyksta toliau.

K. Gerbauskas „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad šiuo metu renkama informacija su finansiniais duomenimis iš darbdavių. Į ją atsižvelgiant ir bus sukonkretinami reikalavimai, kurie bus pateikti teismui.

Atlyginimai šoktelėjo

Ginčas tarp nepedagoginių darbuotojų, priklausančių profesinėms sąjungoms, ir darbdavių kilo po to, kai 2017 metų vasario 1 dieną įsigaliojo LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, numatęs koeficientų, pagal kurį skaičiuojamas darbo užmokestis, „šakutes“. Profsąjungos sukilo dėl to, kad daugumai pedagoginių darbuotojų buvo numatytas vidurkis, o mokyklų bibliotekiniams, informacinių technologijų specialistams bei mokytojo padėjėjams – „šakutės“ apatinė riba arba jai artima reikšmė, nors visiems atlyginimas mokamas iš tų pačių mokinio krepšelio lėšų.

„Tai yra labiau ne lėšų trūkumo klausimas, kaip kad buvo iki šiol mums teigiama, o valios. Buvo tiesiai šviesiai sakoma: kaip gali bibliotekininkas, informacinių technologijų specialistas ar mokytojo padėjėjas tikėtis bent jau panašaus atlyginimo kaip pedagogas, nors įstatymo prasme jų vidurkiai ne kažin kiek skiriasi,“ – kalbėjo K. Gerbauskas.

Kretingos rajono švietimo įstaigų profesinių sąjungų susivienijimui išreiškus nepasitenkinimą dėl tokios padėties, spalio mėnesį rajono taryba, tikslindama 2017 metų biudžetą, papildomai skyrė lėšų, kad visiems rajono mokytojų padėjėjams, kompiuterininkams ir bibliotekininkams būtų galima mokėti pastovios dalies koeficiento vidurkį nuo rugsėjo 1 dienos iki gruodžio 31 dienos.

„Tiems žmonėms darbo užmokestis padidėjo daugiau kaip 100 Eur, kitiems – netgi beveik 200 Eur, taigi atlyginimas šoktelėjo gerokai ir suprantama, kodėl tie darbuotojai iki šiol jautėsi nuskriausti,“ – teigė K. Gerbauskas.

Ne lėšų, o pricipo reikalas

Pasak K. Gerbausko, visuose ginčuose su Savivaldybe, vykusiuose per 2017 metus, esminis argumentas buvęs toks, kad didesniems atlyginimams neužtenka lėšų.

„Tuo metu turėjome tikėti tuo, kas mums buvo teigiama, bet dabar, kai gavome duomenis už praėjusius metus, jau galime matyti, kad įstaigos sutaupė darbo užmokesčio lėšų. Vadinasi, mažesni koeficientai buvo taikomi daugiau iš principo negu iš būtinybės“, – teigė K. Gerbauskas, kurio žiniomis, vienos įstaigos sutaupytų lėšų būtų pakakę netgi visų trijų įstaigų nepedagoginių darbuotojų, kurie šiuo metu dalyvauja teismuose, atlyginimų skirtumui padengti.

K. Gerbausko teigimu, nepedagoginių darbuotojų, kurie jautėsi nuskriausti dėl mažesnių atlyginimo koeficientų, buvo ir iš daugiau rajono mokyklų, tad jis mano, kad tokį nurodymą galėjo duoti rajono vadovai. Juolab kad jie susitinka su profsąjungų atstovais ir ieško taikaus sprendimo iš susidariusios situacijos, o mokyklų vadovai tokiuose susitikimuose net nedalyvauja.

K. Gerbausko teigimu, per tokius susitikimus su rajono vadovais pavyko rasti sprendimą, kaip perskirstyti lėšas, kad jų 2018 metais užtektų nepedagoginių darbuotojų atlyginimams, skaičiuojamiems pagal koeficientų vidurkį.

Tačiau, advokatas atviravo, kad užsiminus apie tai, kaip visgi bus kompensuojamas ir tas atlyginimų skirtumas, kuris susidarė nuo 2017 metų vasario iki rugsėjo (nuo tada koeficientai pakelti iki vidurkio), Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas užsiminė esą tarifikacija gali keistis, jei nepavyks rasti taikaus sprendimo dėl teisme esančių bylų.

Koeficientus parenka vadovai

Savivaldybės administracijos direktorius V. Domarkas „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad jis ir negali atsakyti, pagal kokį vidurkį 2018 metais bus skaičiuojami nepedagoginių mokyklos darbuotojų atlyginimai, nes tai yra mokyklų vadovų kompetencija.

„Visuose susitikimuose su profesinėmis sąjungomis ir su Švietimo komitetu akcentavome, kad darbdaviai yra įstaigų vadovai, jie yra asignavimų valdytojai ir jie turi susiskaičiuoti savo turimas lėšas bei įvertinti šitų darbuotojų kompetenciją bei darbų apimtį, – teigė V. Domarkas, paneigęs, kad mokyklų vadovams Savivaldybė davė kokias nors rekomendacijas dėl koeficientų parinkimo. – Nelabai sutikčiau su tokiais advokato pamąstymais. Įstaigų vadovams akcentuojame tai, kad jie turi biudžetą ir privalo jame sutilpti, o kam konkrečiai ir kokį koeficientą numatyti – tikrai tokių rekomendacijų nebuvo.“

V. Domarkas pabrėžė, kad joks įstatymas neįpareigoja mokėti tokią ar kitokią pinigų sumą – juk tam ir yra numatyta koeficiento „šakutė“, kad įstaigos vadovas įvertintų darbuotojo kvalifikaciją, jo darbo apimtį ir įstaigos finansines galimybes.

„Jeigu teismas priimtų šitų žmonių atžvilgiu teigiamą sprendimą, tai būtų precedentas visoje Lietuvoje. Mūsų Savivaldybė nėra vienintelė, šitą metodiką naudoja dauguma savivaldybių. Tik tos, savivaldybės, kurios turtingesnės, galbūt moka ir maksimumą, o kai kurios – vidurkį, likusios – tą koeficientą, nuo kurio prasideda „šakutė“, – kalbėjo V. Domarkas.

Tačiau jis patvirtino, kad situacija dėl mokinio krepšelio lėšų rajone yra įtempta, ir tokių mokyklų, kurios išgyventų iš joms skirto mokinio krepšelio, yra vis mažiau, nes mažėja mokinių skaičius.

„Šiemet turime 8 įstaigas, kurios išgyvena iš mokinio krepšelio lėšų, – teigė V. Domarkas. – Bet kokiu atveju negalime skriausti visų mokyklų, taigi taryba turės grįžti prie švietimo įstaigų tinklo optimizavimo – to, ką yra padariusios kaimyninės savivaldybės, ir šiandien jos gyvena truputį kitokius laikus.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas