Pajūrio naujienos
Help
2017 Birželis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną22°C debesuotumas 54 %
Naktį13°C debesuotumas 35 %
Apklausa

Ar pasiteisino rajono valdžios sprendimas per šventes riboti alkoholio pardavimą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Paštininkės prašymą išgirdo tik tada, kai šuo įkando

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2017-05-19
Paštininkė Adelė Šlimienė teigė nuo palaidų ir agresyvių šunų nukenčianti nebe pirmą kartą, tačiau šįsyk, kai į jos šlaunį dantis suleido didžiulis šuo, jos kantrybė trūko – moteris kreipėsi į policiją.

„Skaudžiausia yra tai, kad nevertinamas paštininko darbas, o rimtos reakcijos ir atsiprašymų sulauki tik tada, kai šuo jau įkanda. Aš tik dirbu savo darbą ir noriu jaustis saugi, bet kiekvieną kartą važiuodamas jau žinai, kur tave pasitiks palaidi šunys ir jų šeimininkams tavo prašymai juos uždaryti – lyg žirniai į sieną“, – pasakojo „Pajūrio naujienų“ paštininkė Adelė Šlimienė, kuri antradienio rytą išvežiodama spaudą prenumeratoriams, Kretingos mieste buvo sukandžiota šuns.

„Buvo likę tik 6 laikraščiai – džiaugiausi, kad gana greitai pasisekė išvežioti spaudą ir darbas jau į pabaigą“, – antradienio rytą prisiminė A. Šlimienė.

Tačiau tuomet, kai ji dviračiu privažiavo vieną kiemą Kretingos mieste ir prisiartino prie tvoros, šalia kurios yra pašto dėžutė, prie jos pribėgo du šunys: mažas šviesiai rudas ir didelis juodas.

„Tas mažiukas visada puldavo – jis lengvai išlįsdavo pro tvoros apačią į gatvę. Kartą kai avėjau aulinius guminius, jis bandė įkąsti į koją – tąkart ir supratau, kad jo turiu saugotis, – kalbėjo A. Šlimienė. – Tad jį pamačiusi išsitraukiau žybsintį žibintuvėlį, kuris yra skirtas specialiai atbaidyti šunims – jį nukreipiau į rudąjį šunį. Tuo metu man iš šono priėjo didysis šuo – jis ir suleido dantis į šlaunį.“

A. Šlimienė pasakojo, kad didysis šuo paprastai agresyvus nebūdavo ir kaip tik tą mažesnįjį bandydavo atitraukti, kad šis nelotų ant žmonių. „Tikrai nesitikėjau, kad dabar įkas tas didysis ir manau, kad jis gal taip padarė, nes buvo įaudrintas to mažiuko lojimo“, – svarstė A. Šlimienė. Ji pasakojo, kad tuomet kai pajuto įkandus šunį, atrodė, kad širdis sustos. Nežinodama, ką daryti, ji iš lėto atatupsta pasišalino iš gatvės, o tuomet, sėdusi ant dviračio ir, kęsdama skausmus, nuvažiavo į policiją, kur parašė pareiškimą. Tą pačią dieną ji kreipėsi ir į medikus dėl būtinos pagalbos suteikimo.

Šeimininkas atsiprašė

A. Šlimienė pasakojo, kad pašto dėžutė, kuri priklauso šunų šeimininkams, yra išorinėje sodybą juosiančios tvoros pusėje, pakabinta ant kolonos, tad jai eiti į kiemą netgi nereikėdavo. A. Šlimienė sakė niekaip savo elgesiu negalėjusi šunų ir provokuoti, nes jų tiesiog iš pradžių net nepastebėjusi. Vėliau, pakalbėjus su šeimininku, paaiškėjo, kad šunys, ko gero, pirmiausiai išsprūdo į gretimo kaimyno kiemą, o iš šio – į gatvę. „Šeimininkas buvo atvažiavęs į namus ir atsiprašinėjo dėl įvykio. Žadėjo labiau pasirūpinti šunimis, tačiau kur jis buvo anksčiau – juk tas rudas šuo visada bėgiodavo po gatvę ir puldavo žmones, negi to pats nematė?“, – stebėjosi A. Šlimienė.

Su „Pajūrio naujienomis“ šuns šeimininkas nebuvo šnekus. „Tuo metu manęs nebuvo namie, taigi negaliu ir pasakyti, kas ten įvyko. Tačiau dabar šunis laikysime voljere“, – pažadėjo jis.

Nukenčia ne pirmą kartą

A. Šlimienė pasakojo nuo šunų nukenčianti nebe pirmą kartą. „Pernai Vairuotojų gatvėje tas pats šuo man buvo įkandęs du kartus, jo netgi šeimininkė nenulaikė, – pasakojo A. Šlimienė. – Daugelis šeimininkų visai nereaguoja, kai paprašai uždaryti šunis, o galėtų tai padaryti nors rytais – tuo laiku, kai dirba paštininkai. Tačiau būna ir tokių žmonių, kurie atsiprašinėja dėl paleisto šuns, iš karto jį pririša.“

A. Šlimienės kolegė Rita Nagienė teigė radusi savo sprendimą – tiems prenumeratoriams, kurių šunys laksto palaidi, laikraštį palieka saugioje vietoje, pavyzdžiui, tvoroje ar įkiša į krūmus. „Vieną kartą buvau sukandžiota – daugiau nenoriu. Taip ir pasakau: kol nesutvarkysit šuns, į kiemą kojos nekelsiu“, – tvirtino R. Nagienė.

Šuo gali būti konfiskuotas

Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas teigė, kad pareigūnai rinks medžiagą apie tai, kaip A. Šlimienė nukentėjo nuo šuns. „Reikia išsiaiškinti visas aplinkybes – kur kabėjo pašto dėžutė, kaip buvo laikomi šunys ir kt. Už šunų elgesį atsako šeimininkai ir kraštutiniu atveju netgi galima grėsmę keliantį gyvūną konfiskuoti. Taigi šeimininkas turėtų pagalvoti apie tai, kad gali prarasti draugą ir tinkamai juo pasirūpinti“, – teigė A. Pužauskas.

Dėl agresyvių šunų galima kreiptis ne tik į policiją, bet ir Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrių. „Įkandus šuniui, reikia turėti medikų pažymą, patvirtinančią šį faktą. Tokiu atveju šuns šeimininkui iš karto skiriama 150-300 eurų bauda, nėra net numatyta galimybės pirmiausia skirti tik įspėjimą. Jei šuo pakartotinai kam nors įkando, jis gali būti konfiskuojamas, – paaiškino vyriausioji specialistė Zita Abelkienė. – Negali šunys palaidi lakstyti gatvėje, kur gąsdintų praeivius – vien už tai, net jei keturkojis dar niekam ir neįkando, šeimininkui gresia įspėjimas arba 30-120 eurų bauda. Šuo laisvai bėgioti gali tik aptvertoje teritorijoje, o ant tvoros turi būti įspėjimas apie šunį bei skambutis, skirtas išsikviesti šeimininką.“

---

Kretingos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. veterinarijos gydytojo-inspektoriaus Sauliaus Alonderio komentaras:

Šuns įkandimas yra pavojingas ne tik tuo, kad žmogui sukelia skausmą ir yra pažeidžiami audiniai – į žaizdą gali patekti bakterinių ar virusinių ligų sukėlėjai, jeigu jų bus ant šuns dantų, seilių. Pavojingiausia užsikrėsti yra pasiutlige, ir jei žmogui laiku nesuleidžiama vakcina nuo jos, jokio tolimesnio gydymo nebėra – ligai progresuojant žmogus miršta.

Būtent dėl šios priežasties, iš medikų gavę pranešimą apie tai, kad žmogui įkando šuo, jį mes stebime 14 dienų – per tą laiką, jei gyvūnas sirgtų pasiutlige, pasireikštų ligos požymiai ir jis nugaištų. Jei pastebima, kad šuns didelis seilėtekis, jis bijo šviesos, užkimsta jo balsas, o reakcija – neadekvati, tuomet visuomenės sveikatos centras priima sprendimą tą žmogų, kuriam gyvūnas buvo įkandęs, vakcinuoti, taip jį apsaugant nuo pasiutligės. Vakcinuoti žmogų iš anksto, neturint jokių įtarimų, kad šuo galėtų sirgti pasiutlige, nepartartina, nes šis skiepas nėra toks nekaltas dalykas, kad juo būtų galima piktnaudžiauti.

Gavę pranešimą apie tai, kad šuo sužalojo žmogų, gyvūno šeimininko prašome pateikti vakcinacijos knygelę, kurioje turi būti visi galiojantys įrašai, tarp jų – ir kada darytas skiepas nuo pasiutligės. Jeigu šuo yra nepaskiepytas, jo šeimininkui gresia įspėjimas arba 30-300 eurų bauda. Jeigu tas pats šuo ir vėl nepaskiepytas įkanda žmogui – antrą kartą šeimininkui skiriama bauda yra didesnė – nuo 50 iki 550 eurų.

Iš viso per metus sulaukiame 60-70 pranešimų apie tai, kad šunys sužalojo žmones ir dažniausiai tokių įvykių pagausėja vasarą arba tuo metu, kai kalės atsiveda jauniklių. Šiemet yra užregistruotas 21 atvejis, kai šuo įkando žmogui.


Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas