Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Knygoje – apie kretingiškius, kovojusius už Lietuvą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2017-01-20

Prieš Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas visuomenei pristatys naujai išleistą savo knygą „Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo“. Medžiagą knygai, kurioje apžvelgiamas kretingiškių laisvės kelias ir indėlis į Nepriklausomybę, 56-erių muziejininkas rinko kone du dešimtmečius.

Medžiagą knygai istorikas Julius Kanarskas rinko kone du dešimtmečius, pats ištyrinėjo visą Kretingos rajoną.

Ištyrinėjo kone kiekvieną metrą

„Esu tas, kuriam viskas įdomu: renku medžiagą nuo senosios archeologijos iki šių dienų, o Kretingos krašto žmonių kovos už Nepriklausomybę yra vienas iš įdomiausių tyrinėjimo etapų. Tenka nemažai bendradarbiauti su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru. Važinėju po Kretingos, Plungės, Skuodo rajonus, susitinku su įvykių amžininkais ar liudytojais, ir renku duomenis apie Lietuvos liaudies armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinę – bunkerius, partizanų kovų bei žūties vietas, domiuosi, kaip jos įamžintos. Susikaupė daug medžiagos, kurią susisteminus ir panorau išleisti atskira knyga“, – knygos gimimo ištakas prisiminė J. Kanarskas.

Istorikas neslėpė, jog savo savaitgalius bei atostogas jis skiriąs savojo krašto istorijos pažinimui. „Būdavo, sėdu į autobusą, važiuoju į Kalniškius ar Baublius ir pėsčiomis einu Kretingos link, ieškodamas partizanų kapų ar kitų svarbių istorinių vietų. Klampoju po miškus, apleistas sodybas. Nesumeluosiu, žinau beveik kiekvieną Kretingos rajono kvadratinį metrą, – gal miškuose orientuotis kažkiek sunkiau. Bet netgi juodžiausią naktį nepasiklysčiau bet kurioje vietovėje, – viskas išžiūrinėta, iščiupinėta“, – apie užsidegimą tyrinėti savąjį kraštą pasakojo muziejininkas.

Jis pats kilęs nuo Jonavos, tačiau į Kretingą atvykęs po muziejininkystės ir archeologijos studijų Vilniaus universitete. Dirbo Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininku, o nuo 1990-ųjų – Kretingos muziejuje.

Narsiai kovojo darbėniškiai

Naujojoje J. Kanarsko knygoje pateiktos pavardžių rodyklės ir vietovių nuorodos, pateikti žemėlapiai, o taip pat aprašai ir koordinatės, pagal kurias su navigacijos įranga galima pasiekti konkrečias aprašytas vietas. Tai – ne vien istorinis gidas besidomintiems savojo krašto praeitimi, bet ir svari metodinė medžiaga pedagogams. Pagal ją Kretingos turizmo informavimo centras, istoriko žodžiais, yra parengęs 2 žemėlapius.

Leidinys sudarytas iš 5 dalių, kuriose nušviečiami Kretingos krašto žmonės, dalyvavę XIX a. sukilimuose, prisidėję ar dalyvavę atkuriant Lietuvos valstybę, savanoriai kovose už Nepriklausomybę, Kardo rinktinės veikla bei disidentinio judėjimo Kretingoje ir Atgimimo apžvalga.

„Apie 1831-ųjų sukilimą turime gerokai daugiau žinių, negu apie 1863-ųjų, po kurio panaikinta baudžiava. Pagrindiniai mūšiai per pirmąjį sukilimą vyko Darbėnų apylinkėse, nes sukilėliams reikėjo išeiti prie jūros ir apsirūpinti laivais atplukdyta amunicija. O 1863-ųjų sukilimas mūsų apylinkių nepalietė, nes caro valdžia jau buvo gavusi pamoką ir tam pasirengusi, – įnirtingiausi mūšiai vyko prie Kėdainių. Mūsų krašte buvo dislokuota stipri rusų kareivių įgula, o dvarus administravo rusų dvarininkai, Kretingoje – grafas Zubovas“, – apie kovų už valstybingumą pradžią pasakojo J. Kanarskas.

Liko nežinomų savanorių

Surinktoje medžiagoje apie kretingiškius – šviesiausius tautinio atgimimo protus – istorikas išskyrė Salantų kleboną Praną Urbonavičių, generolą archeologą ir Kauno karo muziejaus įkūrėją Vladą Nagevičių, vaistininką Vladą Grudzinską, kuris buvo ir pirmasis Kretingos šaulys, bei brolius gydytoją Vladą ir juristą Vytautą Mongirdus iš Mišučių kaimo.

J. Kanarskas patikino, jog sudėtingiausia buvo užfiksuoti 1918-1919 m. iš Kretingos ginti jaunos Lietuvos stojusius karius savanorius: „Iš pradžių vyrai išėjo savanoriais, o po to juos pradėjo mobilizuoti kaip šauktinius. Atkurti savanorių sąrašai pagal seniūnijas – iš kur Kretingos krašto vyrai išėjo tarnauti, bet problematiška surinkti duomenis pagal jų gimimo vietas“.

Anot jo, ne visų savanorių artimieji kreipėsi dėl savanorių statuso suteikimo, todėl ne visi ir tėra pripažinti bei žinomi. „Labai įdomi situacija ir dėl grafo Kazimiero Tiškevičiaus: jis – buvęs rusų armijos karininkas, išsyk mobilizavosi į Lietuvos kariuomenę, bet neturėjo tikslo būti įregistruotas savanoriu“, – sakė istorikas.

Kanarsko knyga „Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo“ išleista 500 tiražu. Ja bus aprūpintos Kretingos rajono M. Valančiaus viešosios bibliotekos filialai, mokyklos, muziejai.

Knygos dominantė – Kardo rinktinė

Didžiausias dėmesys knygoje skirtas 1944-1953 metų rezistenciniam judėjimui bei partizanų Kardo rinktinei. Iš pradžių Kretingos apskrityje veikė Maumedžio, arba Lapės, bei Klevo kuopos, iš kurių buvo sudaryta Kardo rinktinė, – jos įkūrėjas Kazimieras Kontrimas, o vadas – artilerijos karininkas Jurgis Ožeraitis. Tačiau vadai mainėsi, o pereinamuoju laikotarpiu juos vis pakeisdavo pats K. Kontrimas. Partizaninis judėjimas Kretingos krašte ypatingas tuo, kad čia buvo įkurdintas rusų kareivių dalinys – ruožą tarp Klaipėdos ir Liepojos kontroliavo NKVD vidaus kariuomenė ir kontržvalgyba.

„Siekdamas užkirsti kelią bet kokiam pasipriešinimui, sovietų saugumas Lazdininkų kaime, ūkininko ir Lietuvos kario savanorio Petro Grabio sodybos rūsyje buvo įrengęs laikino įkalinimo kamerą – karcerį. Suimtiesiems netelpant į karcerį, juos kalino Lazdininkų malūne. Po tardymų kaliniai būdavo sodinami Darbėnų stotyje į traukinius ir gyvuliniais vagonais tremiami į Kareliją statyti „Belomoro“ – Baltosios ir Baltijos jūrų kanalą“, – pasakojo J. Kanarskas.

Knygoje, anot J. Kanarsko, kalbama tik apie tuos partizanus, kurie veikė dabartiniame Kretingos rajone, iš dalies – ir Palangoje. Pateikiami sąrašai iš mūsų krašto kilusių arba čia žuvusių asmenų.

„Rengiant šį knygos skyrių labai daug pagelbėjo Darbėnų rezistencijos muziejaus įkūrėjas darbėniškis Stanislovas Burba, o faktiniai duomenys gauti iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro“, – patikino knygos autorius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas