|
|
|
Antano Mončio susirašinėjimai atgijo knygoje
Šį šeštadienį, gegužės 21-ąją, 19 val. Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje bus pristatyta naujai išleista dokumentinė knyga „Per toli gyvenu. Antano Mončio susirašinėjimai“.
Tarp įvairių kalbų – ir žemaitiškai Anot vienos iš knygos sudarytojų A. Mončio namų-muziejaus direktorės Loretos Birutės Turauskaitės, į daugiau kaip 400 puslapių knygą sudėti vien dokumentai, leidžiantys geriau pažinti jos tikrąjį dėdę, iškilų Lietuvos skulptorių, nuo Grūšlaukės kilusį mūsų kraštietį, atsiskleidusį bei kūrusį Paryžiuje ir kurio vardas prieš kelis dešimtmečius garsėjo labiau užsienyje, negu savoje gimtinėje. „Knygoje nėra jokių interpretacijų, o vien susirašinėjimai – įžymių žmonių, draugų, artimųjų laiškai, rašyti A. Mončiui ir jo – jiems, apimantys 1949–1993 metus. Adresatų geografija labai plati: Lietuva, Prancūzija, JAV, Kanada, Didžioji Britanija, Belgija, Lenkija, Šveicarija, Australija. Iš laiškų galima atsekti įvairias sąsajas su tautiečiais emigracijoje, o vėliau – su tėvynainiais Lietuvoje. Svarbią korespondencijos dalį sudaro su dėdės kūrinių sugrąžinimu į tėviškę bei muziejaus įsteigimu susiję laiškai. Įspūdingi dėdės artimiesiems į Lietuvą sodriai žemaitiškai parašyti laiškai“, – sakė L. B. Turauskaitė, vadovaujanti muziejui nuo pat jo įkūrimo 1998-aisiais pradžios. Knygoje, jos žodžiais, panaudotas vien muziejuje sukauptas archyvas, tiksliau – mažesnioji dokumentų dalis, arba – tai, kas parašyta lietuviškai. Dalį laiškų muziejui dovanojo respondentai, šeimai siųstąją dalį – jo sesuo Birutė Turauskienė, taip pat A. Mončio vaikai Žanas Kristofas, Andreas ir Sabina. „Muziejaus archyve – labai daug laiškų prancūzų, anglų, vokiečių ir dar mūsų neatpažinti, sunkiai įskaitomi rankraščiai. Juos iššifruoti, sugrupuoti – naujas darbas ir, manau, nauja ateities knyga“, – tvirtino pašnekovė.
Elektroninė knyga – Mončio prieštara B. L. Turauskaitė sakė, jog šios knygos gimimą nulėmė faktas, jog jau seniai išpirktos 1998 ir 2003 metais išleistos knygos apie A. Mončį – Tomo Sakalausko „Devintoji dimensija“ bei albumas „Antanas Mončys“. „Jautėme stiprų poreikį išleisti dokumentinę knygą, nes žmonės, muziejuje apžiūrinėdami menininko darbus, pageidaudavo labiau pažinti jį kaip asmenybę. Prieš trejus metus išjudinome archyvus. Buvo atrinkti svarbiausi laiškai, nuotraukos, smulkiai surinkti biografijos faktai, papildyta medžiaga apie darbus, parodas, kitus skulptoriaus gyvenimo įvykius. Iš pradžių galvojome išleisti elektroninę laiškų knygą, bet persigalvojome – tai būtų prieštaravę pačiai menininko, mylėjusio viską, kas tikra, prigimčiai“, – neslėpė muziejininkė. Knygos sudarymo darbai pajudėjo pernai prieš Velykas, kai muziejininkams talkinti pradėjo menotyrininkė D. Zovienė, – ji taip pat – ir Dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“ vadovė, talkino dailininkė Ramunė Januševičiūtė. Dailininkė už leidinį buvo apdovanota Kultūros ministerijos, o Vilniaus knygų mugėje ši knyga pelnė Gražiausios metų knygos literatūros ir esė srityje nominaciją. Gyvųjų ratas susiaurėjo L. B. Turauskaitė apgailestavo, kad per patį knygos atsiradimą iškeliavo paskutiniai likę jos dėdės draugai – tėvas Placidas Barius, su kuriuo jiedu kartu mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje, bei Paryžiaus laikų draugas ir bendramintis Pranas Gailius. „Jo bendraamžių nelabai ir belikę tarp gyvųjų, yra dar vienas–kitas, gyvenantys užsienyje. Itin gerų atsiliepimų apie išleistą knygą sulaukėme iš JAV gyvenančio bendramokslio draugo Juliaus Veblaičio, kuris papildė medžiagą prisiminimais apie pabėgimą į Vakarus“, – sakė ji. A. Mončys gimė 1923-aisiais Mončių kaime, prie Grūšlaukės, o mirė 1993 m. Paryžiuje. Po mirties jo urna buvo pargabenta į Lietuvą ir palaidota tėvų kape, Grūšlaukės kapinėse, kur stovi paties menininko jiems sukurtas paminklas-skulptūra. --- „Lietuvos muziejų naktims“ skirtame renginyje knygą „Per toli gyvenu. Antano Mončio susirašinėjimai“ pristatys jos sudarytojos muziejaus vadovė Loreta Birutė Turauskaitė ir menotyrininkai Danutė Zovienė bei menotyrininkas Viktoras Liutkus, taip pat aktorius Vladas Baranauskas.
|
|
