Griauna slidinėjimo mitą: nei brangu, nei sudėtinga

Jaunas verslininkas iš Kretingos rajono Dovydas Bajoras kartu su savo kolegomis Lietuvos vėliavą Kovo 11-osios proga jau tradiciškai iškėlė aukščiausioje slidinėjimo kurorto viršukalnėje: užuot vartęsis nuo šono ant šono Turkijos paplūdimiuose, vyras renkasi aktyvų laisvalaikį ir adrenaliną sniegynuose, šįkart – Gruzijoje, Gudauri kurorte.

„Tai pakankamai nauja, lietuvių turistų dar neatrasta kryptis. Ir nors slidinėjimo kurortai čia netoli tų zonų, dėl kurių kilo konfliktai su Rusija, Gruzijoje sutikti maskviečiai tikino, kad čia viskas net geriau negu Sočyje. Gruzijoje pigi įrangos nuoma ir slidinėjimo pasas – 6 dienoms jis kainuos tik 160 vietinių larių (apie 60 eurų). Palyginti, Slovakijoje, Prancūzijoje ar Austrijoje mokėsite nuo 180 iki 250 eurų“, – įspūdžiais dalijosi Dovydas.

Anot jo, trasos Gruzijoje geros, oras fantastiškas, atvykėliams siūloma daug ekstremalių pramogų. Vienintelis nepatogumas – kai kur pasitaikančios eilės prie keltuvų.

„Vis dėlto turizmas čia dar tik įsibėgėja ir tai labiausiai juntama aptarnavime, bendravime. Viename bare šaukštelių neturi kavai maišyti, kitame – peilių šašlykui susipjaustyti“, – pasakojo žiemos savaitgalius ant lietuviškų ar latviškų kalvų leidžiantis ir bent du kartus per metus į kalnus užsienyje ištrūkstantis D. Bajoras.

Visą patirčių bagažą, kuris pravers bet kuriam pradedančiam slidinėtojui, per pastaruosius penkerius metus sukaupęs darbėniškis griauna mitą, kad slidinėjimas – itin brangus malonumas. Anot jo, tereikia ir ruoštis slidinėjimui, ir slidinėti – protingai.

Be kelnių – nė krust

Nors slidinėjimas tarp lietuvių darosi vis populiaresnis, anot Dovydo, pirmoji mintis, su kuria galynėjasi dažnas pabandyti užsimanęs lietuvis, – neva, tai atsieis krūvas pinigų.

D. Bajoras šią problemą siūlo spręsti paprastai – kasmet įsigyti po vieną rimtą daiktą, reikalingą slidinėjimui, tuomet išlaidos nebeatrodys tokios gąsdinančios.

„Pirmiausia, neikite slidinėti su paprastomis sportinėmis kelnėmis – jos greitai sušlampa, o kylant keltuvu gali prie jo prišalti, tada apskritai rizikuojate likti be kelnių“, – juokėsi D. Bajoras, siūlydamas pasiruošimą slidinėjimui pradėti būtent nuo šios aprangos detalės. Dovydo teigimu, geras, žinomų prekinių ženklų kelnes galima gana nebrangiai – už 15–30 eurų – įsigyti skelbimų portaluose ar dėvėtų rūbų parduotuvėse – kadangi jos gaminamos iš tvirtesnių, kokybiškų medžiagų, puikiai tarnauja ir antram šeimininkui.

Todėl slidinėjimo kelnės ir kostiumai, pasak Dovydo, – puiki išeitis ir tėvams, ieškantiems šiltų žieminių rūbų savo atžaloms.

„Abu mano vaikai žiemą į mokyklą keliauja su slidinėjimo apranga, o aš galiu būti ramus, kad jie nesušals ir nesušlaps“, – tikino jaunas tėvas. Antrasis reikalingų daiktų sąraše – šalmas, kurį griežtai reikalaujama turėti užsienio slidinėjimo trasose. Savo pirmąjį šalmą Dovydas nusipirko Lenkijoje, pakeliui į slidinėjimo kurortą Austrijoje. Tuomet dar litais jis jam kainavo iki 200.

„Svarbiausia savybė renkantis šalmą – jo svoris. Tie papildomi 100 g, kurie, atrodytų, nieko nereiškia, po trijų slidinėjimo dienų kaklo raumenis užguls kilogramais“, – atviravo D. Bajoras.

Neblogai, jei šalmas dar bus ir ryškus. Anot Dovydo, lietuvius slidinėjimo trasose išduoda būtent spalvos – ryškių kostiumų jūroje jie tampa juodais arba pilkais taškais: „Taip, matyt, bandome išlaikyti savo stilių, bet ryškus užtrauktukas ar kita detalė turi svarbią praktinę reikšmę – padeda kur kas greičiau trasoje atrasti draugus.“

Negailėti batams

Viena svarbiausių slidinėjimo amunicijos sudedamųjų – batai, ir jiems D. Bajoras siūlo nešykštėti.

„Batus pirkite tik naujus ir tai bus, ko gero, viena didžiausių investicijų. Geriau jau pirkti naudotas slides negu nešiotus batus, – įsitikinęs Dovydas ir tuoj pat paaiškino priežastis. – Naujų batų vidiniai sluoksniai susiformuoja pagal unikalią kiekvieno žmogaus pėdą, tarsi aptraukia ją, tada ji nejuda ir slidininkas gerai, stabiliai jaučiasi. Pamenu, kartą pamiršau savo batus ir Latvijoje teko juos nuomotis – nors ir gavau savo dydį, koja plaukiojo lyg keturiais dydžiais didesniam apave.“

D. Bajoras įsitikinęs, kad perkant protingai – sulaukus išpardavimo – neblogus slidinėjimo batus galima nusipirkti ir už 150 eurų, o tarnaus jie visą penkmetį.

Slides Dovydas tikino pirkęs pačias paskutines. Pirmiausia – dėl to, kad ne visus slidinėjimo taškus patogu pasiekti automobiliu, o nuosavos slidės tokiu atveju tampa nepatogiu balastu.

„Jeigu skrendi lėktuvu, slides teks registruoti kaip papildomą sportinės įrangos bagažą, ir tai kainuos apie 30 eurų, – sakė D. Bajoras. – Antra – slides reikia prižiūrėti – šlifuoti, galąsti, vaškuoti – tai kainuos dar 15–20 eurų. Trečia – slidės būna įvairių tipų ir pakankamai brangios – jų kaina svyruoja nuo 300 ir gali siekti per 1 tūkst. eurų, todėl visų jų nenusipirksi. Žinoma, gerai paieškojus, galima apsisukti ir su 100 eurų – savo slides, kokių norėjau, iš Slovakijos parsivežiau už 90 eurų.“

D. Bajoro nuomone, savos slidės praverčia, jei dažnai žiemos malonumais mėgaujiesi savoje šalyje ar kaimyninėje Latvijoje: „Tuomet nereikia laukti eilėse, kurios savaitgaliais pas latvius milžiniškos.“

Pigiau negu rūkyti

Skaičiuoti mėgstantis ir mokantis D. Bajoras yra tikras, kad galima sutaupyti ne tik įsigyjant įrangą, bet planuojant slidinėjimo keliones. „Priešpaskutinė mūsų kolektyvo kelionė į Slovakiją kiekvienam kainavo apie 250 eurų, įskaitant kelionę mašina, apgyvendinimą, slidinėjimo pasus ir apsilankymus vandens pramogų parkuose, – teigė Dovydas. – Atrodytų, kad tai nerealu. Bet Slovakijoje yra tokių pat grupinio apsipirkimo portalų, kaip ir Lietuvoje. Tereikia susirasti dominantį pasiūlymą ir slidinėjimas kainuos perpus pigiau.“

Užkietėjusiems slidinėtojams Dovydas siūlo pagalvoti apie metinius abonementus, kuriuos parduoda slidinėjimo kurortai.

„Žinant, kad rūkalius per metus į orą paleidžia per 600 eurų, aš, nerūkantis, galiu nulėkti į dvi tokias keliones per metus. Ir tam tikrai nereikia būti oligarchu. Pinigų atostogoms ir laisvalaikiui turime mes visi, tik jų nematome arba panaudojame ne tam“, – juokėsi jaunas vyras. Pradedantiems slidinėjimo mėgėjams D. Bajoras patarė ieškoti lengvų, gerai paruoštų trasų, kuriomis čiuožti – vienas malonumas.

„Toks yra Išglas Austrijoje. Taip pat rekomenduoju Italiją – kai kurie jų kurortai džiaugiasi 80 proc. saulėtų dienų, o pradedantiesiems, kad nedingtų noras, tiesiog būtina čiuožiant matyti kalnus ir slėnius. Ir įdegti galima tuo pačiu metu“, – teigė D. Bajoras.

• Rašyti komentarą (9)