Rinkėjai – tie patys, ribos – jau kitos

RK siūlomos rinkiminių apygardų ribos

Atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo vertinimą, jog rinkėjų skaičiaus nuokrypis Seimo rinkimų apygardose galėtų būti ne didesnis kaip 10 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praėjusią savaitę apsvarstė ir visuomenei susipažinti paskelbė naujausią 2016 m. Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų projektą.

Pagal jį, pakeitus vienmandačių rinkimų apygardų ribas, turėtų nelikti mums įprastos Kretingos rinkimų apygardos, kurioje, 2015 m. kovo 1 d. įvykusių savivaldos rinkimų duomenimis, balsavimo teisę turėjo 33 tūkst. 757 rinkėjai. Naujasis projektas buvusios Kretingos rinkimų apygardos ribas bei pavadinimą keistų iš esmės: vietoje jos atsiranda Palangos-Kretingos-Nidos ir Kuršo apygardos.

Į Palangos-Kretingos-Nidos apygardą patektų mūsų rajono, tai yra Kretingos apygardai priklausiusio Bajorų, Jurgio Pabrėžos, Kretingos, Kretingsodžio, Marijono Daujoto, Parko, Simono Daukanto, Vydmantų, Vytauto apylinkės su 18 tūkst. 11 rinkėjų, taip pat – Neringos miesto apylinkės su 4 tūkst. ir 7 rinkėjais bei Palangos miesto apylinkės su 14 tūkst. 83 rinkėjais. Iš viso apygarda turėtų 36 tūkst. 101 rinkėją.

Kuršo apygardai priklausytų likusios 31 Kretingos rajono apylinkės su 15 tūkst. 295 rinkėjais ir Skuodo rajono apylinkės su 17 tūkst. 289 rinkėjais, iš viso – 32 tūkst. 584 rinkėjai.

Lietuvos Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištyrė, ar Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas didesnis negu 10 proc. rinkėjų vienmandatėje rinkimų apygardoje skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4 straipsniui, 55 straipsnio 1 daliai.

Vienas argumentų, kuriuo Seimo narių grupė pagrindė savo prašymą, yra tai, jog Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustačius teisinį reguliavimą, pagal kurį rinkėjų skaičius vienmandatėje rinkimų apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, atskirose vienmandatėse rinkimų apygardose gali susidaryti iki 50 proc. rinkėjų skaičiaus skirtumas. Dėl tokio didelio skirtumo mažose pagal rinkėjų skaičių rinkimų apygardose rinkėjo balsas, esant vienodam rinkėjų aktyvumui, yra reikšmingesnis negu didžiosiose, t. y. rinkėjų balsai tampa nelygiaverčiai. Kai kuriose miestų vienmandatėse rinkimų apygardose rinkėjų skaičius yra kur kas didesnis negu vidutinis, o kaimo vietovėse – gerokai mažesnis. Atsižvelgiant į tai, kad didžiųjų miestų rinkėjai yra palankesni vienoms, o kaimo vietovių rinkėjai – kitoms politinėms partijoms (politikams), manytina, kad rinkėjų vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus skirtumai yra dirbtinai išlaikomi politiniais tikslais, dėl to rinkimų procesas nėra sąžiningas ir skaidrus. Taigi ginčijamu teisiniu reguliavimu sukuriama tokia teisinė situacija, kai Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose renka nevienodas skaičius rinkėjų, kandidatai skirtingose rinkimų apygardose konkuruoja nevienodomis sąlygomis, neatspindima daugumos rinkėjų valia. Taip yra pažeidžiamas vienas iš demokratinių rinkimų principų – lygios rinkimų teisės principas, įtvirtintas Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje, kartu pažeidžiamas Konstitucijos 4 straipsnis, pagal kurį aukščiausią suverenią galią tauta vykdo per demokratiškai išrinktus savo atstovus.

Visuomenės atstovai savo nuomonę, pasiūlymus dėl apygardų ribų keitimo Vyriausiajai rinkimų komisijai gali pateikti iki šių metų gruodžio 15 d. Tačiau laukdama nuomonių bei pasiūlymų, VRK atkreipė dėmesį, kad sudėtinga būtų įgyvendinti pasiūlymus, prašymus ar net reikalavimus, kuriais būtų siūloma keisti tik vienos apygardos ribas, neįvertinant, kad tuomet gretima apygarda gali tapti per didelė ar per maža. VRK perspėjo, jog ji galės pritarti tik tokiems pasiūlymams, kurie išsaugotų ar sukurtų naujas apygardas, atitinkančias įstatymo reikalavimus, kadangi naujasis projektas dabar jau atitinka Konstitucinio Teismo rekomendaciją, jog pagal gerąją rinkimų praktiką nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus apygardose neviršytų 10 procentų. Anksčiau įstatymas leido iki 20 proc. nuokrypį, o realūs skaičiai buvo dar didesni. Į VRK pateiktą svarstyti projektą sureagavo ir mūsų rajono Savivaldybės tarybos nariai. Jie per praėjusią savaitę įvykusį posėdį priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo išreiškė nepasitenkinimą, kad Kretingos rinkimų apygarda, kuri atitinka 10 proc. nuokrypio reikalavimus, yra skaidoma, siekiant, kad šį reikalavimą atitiktų Skuodo rajono, Neringos bei Palangos miestų apygardos.

„Sieksime, kad mūsų rajono rinkimų apygarda išliktų tokia pati, kokia buvo“, – tokia yra rajono mero Juozo Mažeikos ir rajono tarybos narių pozicija.

Savo poziciją bei pastebėjimus artimiausiu metu kartu su partijos Tvarka ir teisingumas, konservatorių-krikščionių demokratų, liberalų, galbūt – ir Darbo partijos frakcijomis Vyriausiajai rinkimų komisijai ketina pateikti ir Kretingos vienmandatėje apygardoje išrinkta Seimo narė Jolita Vaickienė. „Kai praėjusį ketvirtadienį pamatėme Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktą naują, tai yra septintąjį projekto variantą, buvome šokiruoti – kam Kretingai Nida! – atsistebėti negalėjo Seimo narė. – Peršokame Gargždus, Klaipėdą... Matyti, kad teritorijomis manipuliuojama kaip norima. Ir ar tokie sprendimai nėra priimamai tam, kad būtų patenkintos kažkieno užmačios? Kai VRK pirmininko paklausiau, kaip Nida ribojasi su Kretinga, išgirdau atsakymą, jog ... per jūrą. Taip atseit susiejamos kurortinės teritorijos“.

J. Vaickienė sakė visiškai nepritarianti tam, kad išardžius Kretingos rinkimų apygardą „pamaitinamos“ kitų savivaldybių apygardos.

„Be to, esu iš principo pasirengusi nepritarti siūlomam projektui vien dėl to, kad Kretinga atitinka 10 proc. nuokrypio reikalavimus. Antra, susieti mus su Palanga nėra jokios logikos, kai kalbame apie skirtingus – mūsų rajono ir kurortinio miesto – poreikius. Aš suprantu, kad reikia mąstyti valstybiškai ir diegti požiūrį, kad vienmandatėje apygardoje išrinktas Seimo narys neturi dirbti vien tik tam rajonui, o privalo paisyti visų savivaldybių interesų bei poreikių, tačiau neatmeskime ir to, jog gerai, kai Seimo nariui svarbūs ir vietovės, kuriai jis atstovauja, reikalai. Kalbant apie sprendimą panaikinti Kretingos rinkimų apygardą ir ją išskaidyti į kitas – Kuršo ir Palangos-Kretingos-Nidos – iš esmės nebelieka Kretingos, kaip išreikšto administracinio vieneto – rajonas tampa tarsi pavainikiu“, – Seimo narė išsakė griežtą savo nepritarimą dėl Kretingos rinkiminės apygardos išardymo.

• Rašyti komentarą (27)