Auksinis jubiliejus aplankė Budrius

Auksinį jubiliejų šiomis dienomis atšventė Kretingos kultūros centro Budrių skyrius. Kad įstaigai jau tiek daug metų, sunku patikėti ir jos vadovei Janinai Lukauskienei – jos žodžiais, laikas praskriejo kaip vėjas.

Rajono meras Juozas Mažeika ir Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Činkienė Budrių kultūros skyriaus vedėją Janiną Lukauskienę (dešinėje) pasveikino ne tik su įstaigos jubiliejumi, bet ir su jos darbo joje 20-mečiu.

Dešimtmetį – vien kinas

Budrių kultūros namai buvo pastatyti 1965 m. tuometinio „Aušros“ kolūkio pirmininko Vytauto Kamo iniciatyva. Kaip pasakoja kaimo senbuviai, pirmasis renginys įvyko per spalio šventes, kurios būdavo švenčiamos lapkričio 7 d. Pirmieji kultūros pamatus kaime kloję darbuotojai buvo Irena Jucytė ir Antanas Jokubauskas, Janina Balčiūnienė ir Donatas Miniotas, Adelė Mačiulskienė ir Regina Zagsaitė-Liaudinskienė. Vėliau tradiciją tęsė Zosė Veizbonienė, Regina Narmontaitė-Skripkauskienė, Rimantas Žižys, Genutė Dirgėlienė. Tuo metu vakarais repetuoti rinkdavosi moterų ansamblis, dramos kolektyvas, kaimo kapela, šokėjai.

Vėliau, 1979 m., kultūros namai buvo perduoti seniūnijos žinion. Pertvarka įnešė savo naujovių: direktoriaus pareigybė panaikinta, dar trumpai liko gyvuoti šokių kolektyvas. Meno vadovai į Budrius jau atvažiuodavo iš kolūkio centro – Baublių. Pamažu visas kultūrinis gyvenimas ir persikėlė ten.

„Nuo tada Budriuose beveik dešimtmetį buvo demonstruojami vien tik kino filmai. Mechanikais dirbo Antanas Domarkas, Pranas Kundrotas, ilgiausiai – Morta ir Stasys Stuopeliai, po jų – dar Liucija Skliuderienė“, – prisiminimais dalijosi J. Lukauskienė.

Anot vedėjos, merdinčią kultūrą teko gaivinti, viską vėl pradėjus nuo nulio.

Bet buvo iniciatyvaus, energingo jaunimo. Jis pats organizuodavo diskotekas nugriauti ruošiamos pradinės mokyklos salėje. Kadangi ten nebuvo saugu, tuometinis „Jaunosios gvardijos“ kolūkio pirmininkas Antanas Narvydas kultūros namuose įsteigė pusę direktoriaus etato. Į šias pareigas tada priėmė Liudą Paukštį.

Į sceną lipo ir Džordana

Pati Janina kultūros namuose dirbti pradėjo 1995-aisiais. Penkerius metus iki tol, kol ji augino vaikus, oficialiai pareigas ėjo jos vyras Audrius. Jis taip pat rodė kino filmus, organizavo diskotekas, į kurias jaunimas rinkdavosi ir iš aplinkinių kaimų.

Apie 1996-uosius meno vadovės pareigos vėl buvo patikėtos R. Liaudinskienei. Tada iš naujo susibūrė nuo jaunystės laikų pažįstamų moterų ansamblis, gyvavęs 10 metų, veikė dramos kolektyvas, kuriam vadovauti ėmėsi pati Janina.

„Nors iš profesijos esu buhalterė-ekonomistė, širdis visada buvo ir yra atiduota kultūrai“, – prisipažino pašnekovė. Jos kvietimu, į Budrių kultūros namų sceną yra lipę tokie žinomi atlikėjai, kaip Juozas Zavaliauskas, Džordana Butkutė, Aliukai ir sesutė Silvija, Aleksas Lemanas, Laima Žemaitytė.

Meras ranką spaudė ir buvusiai Budrių bibliotekininkei Danutei Paukštienei.

Kaime pastačius mokyklą, daugelis renginių buvo organizuojami kartu, juose noriai dalyvaudavo vaikų tėvai ir seneliai. Janinos žodžiais, žmonės tuomet buvo išsiilgę kultūrinių renginių – žiūrovų susirinkdavo tiek, kad netilpdavo į salę. Tiesa, renginių išvakarėse reikėjo gerai iškūrenti krosnis, kad kitą dieną patalpose nors kiek jaustųsi šiluma, mat pro langus švilpavo vėjai.

Ko tuose šaltuose kultūros namuose tuomet reikėjo kaimo žmogui, ko jis ten ieškojo tada ir ko ieško dabar? Į šį klausimą Janina atsakė paprastai – reikėjo pasibuvimo visiems kartu ir atgaivos sielai. O dabar... kaimas sensta, tuštėja. Šiuolaikiniam jaunimui labiau rūpi miesto klubai, kino teatrai, pramogos kaimo turizmo sodybose. Ir pykti negali – keičiasi laikai, keičiasi poreikiai.

„Stengiamės ir mes sudominti, kuo galim. Ieškom naujovių kartu su kaimo bendruomene, biblioteka, koncertuoti kviečiame vis naujus kolektyvus“, – atviravo pašnekovė.

Jos nuomone, gyventų kaimas ir be kultūros, kaip gyvena be mokyklos, medicinos punkto, pašto. Tačiau būtų tuščia ir nyku.

„Kartais džiaugiamės kad ir mažyte popiete, į kurią pabūti susirenka ne tik budriškiai, bet ir aplink gyvenantys nausodiškiai, žutautiškiai – mieste tokios šilumos nerastum“, – įsitikinusi Janina.

Pranašė ir savam kaime

Nuo seno gyvuoja posakis „Savame kieme pranašu nebūsi“. Tačiau Budriuose gimusiai ir užaugusiai Janinai tai negalioja: vietiniai žmonės ja pasitiki ir myli.

„Nes aš taip pat myliu ir savo kaimą, ir to kaimo žmones“, – prisipažino ji.

Anot J. Lukauskienės, kuriant kaime kultūrą, pavyzdys jai buvo ir tebėra ilgiausiai meno vadove dirbusi R. Liaudinskienė, patarimais visada padėjo ir dabar padeda bibliotekininke dirbusi Danutė Paukštienė, kuriai, pašnekovės žodžiais, kultūrinis gyvenimas reikalingas kaip oras. Scenarijus kurti talkina, idėjomis dalijasi ir dabartinė bibliotekininkė Jolanta Zubernienė, pagalbos visada sulaukia iš kaimo bendruomenės tarybos narių, ypač pirmininko Arvydo Stuopelio ir jo žmonos Rimos, iš Vaido Puidoko, Vandos Jonkuvienės.

„Be to, ir mano šeima – vyras, dukra Simona, sūnus Eimantas, ko paprašius, – visada šalia“, – džiaugėsi pašnekovė. Penkiasdešimtmečio proga budriškius pasveikino rajono meras Juozas Mažeika, Savivaldybės kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Činkienė, Žalgirio seniūnas Bronius Talmontas ir jo pavaduotojas Valdevinas Navajauskas. Šventės šurmulyje sukinėjosi garbės svečiai, tarp kurių – Julija Šližienė, Antanas Narvydas su žmona, Audronė ir Saulius Budriai, renginio rėmėjai, be kurių šventės nebūtų. Prilinkėta daug gražaus, tačiau ko labiausiai reikia Budrių kultūros skyriui ir širdį savo kaimo žmonėms dalinantiems saviveiklininkams?

„Nepritrūkti naujų idėjų, žiūrovų supratimo, paramos ir valdžios užtarimo, sveikatos, tikro humoro jausmo ir sulaukti dar ne vieno gražaus jubiliejaus“, – šypsojosi Janina.

• Rašyti komentarą (0)