|
|
|
Eksperimentas – kliūtis toliaregiškam planui
Kretingos rajono mokyklų tinklo pertvarkymo bendrojo plano pakeitimo projektą pirmąkart svarstė naujos sudėties darbo grupė, kuroje nebeliko nė vieno politiko. Nuo šiol joje dirba Savivaldybės skyrių vedėjai, vyriausieji specialistai, taip pat – kai kurių seniūnijų seniūnai.
Išeitis – ikiprofesinis mokymas Grupės sudėtis Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko įsakymu pakeista po to, kai iš Švietimo ir mokslo ministerijos buvo gautas nurodymas, jog plano projektą parengti turi vykdomoji, o patvirtinti – atstovaujamoji valdžia, t. y. rajono taryba. Į posėdį naujoji darbo grupė susirinko išanalizavusi ugdymo įstaigų pateiktus duomenis apie mokinių skaičių 2016–2019 m., vieno mokinio išlaikymo kaštus bei mokinio krepšelio lėšas. Daugiausia dėmesio posėdyje buvo skirta Kretingos Marijono Daujoto bei Marijos Tiškevičiūtės mokykloms, Jurgio Pabrėžos universitetinei gimnazijai, Piliakalnio ir Kalniškių pradinio ugdymo skyriams. Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai nuo kitų metų palaipsniui tampant progimnazija, kilo klausimas, ką reikėtų daryti su negabiais ir nemotyvuotais vaikais. Tokių Kretingos mieste yra 15. Juos galėtų siųsti į taip pat bendrojo lavinimo programą vykdančią Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją, tačiau, klasėse padaugėjus silpnų mokinių, kentėtų ugdymo kokybė. A. Sungaila neabejojo, jog nemotyvuotiems mokiniams geriausia išeitis būtų toliau mokytis Kretingos technologijos ir verslo mokykloje, jeigu joje būtų sustiprintas ikiprofesinis mokymas. Į kitą komisijos posėdį darbo grupė nutarė pasikviesti šios mokyklos direktorę ir klausti, kas bus daroma šia linkme, kokia yra ugdymo įstaigos vizija strateginiuose planuose. Nors Savivaldybė kartu su Švietimo ir mokslo ministerija yra Technologijos ir verslo mokyklos dalininkė, tačiau programoms įtakos daryti negali. Priėmimo į darželius tvarka – ydinga Posėdyje dar kartą trumpai buvo užsiminta apie tikslą sujungti Pedagogų švietimo, Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrus ir Pedagoginę psichologinę tarnybą. A. Sungaila pabrėžė, jog per metus lėšų būtų sutaupyta gerokai daugiau, negu 30 tūkst. Eur, kaip buvo skelbęs ankstesniame darbo grupės posėdyje. Ypač daug diskusijų kilo dėl Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“, šiuo metu vykdančios ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas. Pertvarkos plano projekte numatyta nuo 2016 m. sausio 1 d. čia skirti po vieną I–IV klasių komplektą, o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pirmų klasių nebekomplektuoti visai. Darbėnų seniūno Alvydo Poškio nuomone, jeigu ugdymo įstaiga yra darželis, tai jis ir turėtų būti darželis, juk vietų Kretingoje vaikams labai trūksta. Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Daivos Tranizienės žodžiais, tėvai pageidauja, kad jų vaikai, pradėję lankyti darželį, jame užbaigtų ir visą pradinio ugdymo programą, daugelis ir gyvena toje miesto teritorijoje. Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Sonatos Petravičienės žiniomis, šiuo metu į lopšelius-darželius Kretingos mieste nepatenka apie 60 norinčių patekti vaikų, o realiai nelankančių yra 100. Dalį mažylių tėvai veža į Rūdaičius, Vydmantus, Kurmaičius, net į Palangą. „Jeigu Savivaldybė kaip institucija nepatenkina visų į lopšelį-darželį norinčių jų patekti mieste poreikių, tai ši tinklo pertvarka – nieko verta“, – kategorišką nuomonę pareiškė Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja Virginija Šoblinskienė. V. Domarkas jai pritarė teigdamas, jog vykdomosios valdžios tikslas iš tikrųjų yra ne politikuoti ir ne kam nors įsiteikti, bet vadovautis loginiais protingumo kriterijais. Darbo grupė nutarė į kitą posėdį pasikviesti „Žibutės“ direktorę ir išklausyti jos nuomonę. „Tačiau šimtu procentų patenkinus vaikų poreikius mieste, sumažėtų jų kaimuose“, – atkreipė dėmesį S. Petravičienė. Ji iškėlė ir dar vieną opią problemą – teisės aktai leidžia tėvams į lopšelį-darželį nevesti vaikų, sumokėjus 7 Eur (25 Lt) abonentinį mokestį, o užimtas vietas laikyti. Esą tuo piktnaudžiaujama. „Vadinasi, Savivaldybė tuščiai švaisto lėšas už šių vaikų išlaikymą, be to, gauname klaidingą informaciją apie tikrąjį vietų lopšelyje-darželyje poreikį“, – nusistebėjo V. Domarkas. Direktorius ir vėl paragino darbo grupę atsiriboti nuo politinių dalykų bei nuo tėvų spaudimo ir rajono tarybai siūlyti priėmimo į darželius tvarką pakeisti. „Mūsų tikslas – kad jaunos šeimos galėtų dirbti ir užsidirbti, o jų vaikams būtų užtikrinta priežiūros paslauga“, – sakė jis. Anot V. Šoblinskienės, norint tvarką keisti, laukia daug darbo: reikalinga išsami Švietimo skyriaus analizė, skaičiai, faktai ir argumentai, tik tada bus galima įtikinti rajono politikus. Žvėris nepagautas, o mėsą dalijasi Rajono tarybos narys Antanas Kalnius į Švietimo skyrių ir į darbo grupę kreipėsi su Marijos Tiškevičiūtės mokyklos ugdytinių tėvų prašymu šią įstaigą reorganizuoti į progimnaziją Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos patalpose. Daugelyje rajono ugdymo įstaigų struktūrinių pakeitimų nenumatoma. Kalbėdamas apie ugdymo įstaigas kaime, be kita ko, A. Sungaila akcentavo, jog neišsipildė kai kurių rajono tarybos narių nuogąstavimas, jog savarankiška vėl tapusi Rūdaičių mokykla bus nuostolinga ir Savivaldybę gramzdins į skolas. „Šiandien galiu pasakyti, kad metus Rūdaičių mokykla baigia neblogai“, – džiaugėsi jis. Darbėnų gimnazijos Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyriuje mokosi 35 vaikai. Vieno mokinio išlaikymui šiemet reikia 2 tūkst. 400 Eur, kai Darbėnuose vieno vaiko išlaikymas kainuoja apie 1 tūkst. 200 Eur. Kalniškių pradinio ugdymo skyriuje mokosi 13 mokinių, vieno išlaikymui reikia apie 1 tūkst. 710 Eur, kai Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre – 1 tūkst. 720 Eur. Tačiau, mokinių skaičiui kasmet mažėjant, šios sumos didės. Svarstant galimybę Darbėnų darželyje įsteigti lopšelio grupę, seniūnas Alvydas Poškys atviravo, jog didžiausia problema yra ta, kad tame pačiame pastate įkurdinta ir biblioteka su erdvia sale renginiams. Būtų galima biblioteką iškelti nebent į ambulatorijos II aukštą, tačiau ar visiems miestelio gyventojams ten ateiti būtų patogu? „Nuo sausio 1 d. eksperimento tvarka kai kuriuose rajonuose jau bus pakeistas lėšų švietimui skyrimo principas – vietoj mokinio krepšelio bus įvestas klasės krepšelis. Mažiausias mokinių skaičius klasėje galės būti 9. Tad mes turėsim vėl visi sėsti prie apskrito stalo ir išnagrinėti Seimo jau patvirtintą klasės krepšelio metodiką. Planą rengiame dabar, o mokymai vyks gruodį“, – tokia netikėta žinia, posėdžiui baigiantis, komisiją nustebino A. Sungaila. „Blogai, kad ministerija šiuo metu eksperimentuoja. Toliaregiško ugdymo įstaigų tinklo plano kol kas patvirtinti negalėsime“, – apgailestavo V. Domarkas. Darbo grupė priėjo prie išvados, kad, įvedus klasių krepšelius, dar labiau nukentės mažosios mokyklos.
|
|
