|
|
|
Savanorių ugniagesių veikla vis dar miglota
Užvakar rajone esančių ugniagesių komandų pertvarkos žingsniai buvo dėliojami Savivaldybėje įvykusiame posėdyje, kuriame be rajono vadovų, ugniagesių atstovų, seniūnų, dalyvavo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Gedeminas Karalius bei jo pavaduotojas Kastytis Gedminas.
Artimiausiame rajono tarybos posėdyje turėtų būti įsteigta nauja biudžetinė įstaiga – Kretingos rajono priešgaisrinė tarnyba. Jos pavaldumui pereis visos šiuo metu rajone esančios ugniagesių komandos. Palaipsniui į išėjusiųjų darbuotojų vietas nepriimant naujų, per 2–3 metus jose turėtų likti tik po vieną vairuotoją ugniagesį. Nuo kitų metų pradžios įsigaliosiančiame įstatyme numatyta, kad, kilus gaisrui arba įvykus nelaimei, talkins savanoriai ugniagesiai. Savanoriai bus dviejų tipų – t. y. dalyvaujantys gesinant gaisrus ir tik vykdantys švietėjišką veiklą gaisrų prevencijos srityje bei atliekantys kitą visuomenei naudingą darbą. Tačiau pagrindinis savanoriams ugniagesiams keliamas reikalavimas bus pagelbėti rajono priešgaisrinei tarnybai ir seniūnijų vairuotojams ugniagesiams gesinant gaisrus, atliekant pirminius žmonių ir turto gelbėjimo darbus bei įgyvendinant gaisrų prevencijos priemones. Anot sprendimo projektą rajono tarybai parengusio Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto Algimanto Bendiko, Priešgaisrinės saugos įstatymo pataisas priėmė Seimo nariai. Tačiau neatsakytų klausimų dar yra daug – neaišku, kiek reikės savanorių, pagal kokias sutartis jie dirbs, ką įsipareigos, kaip bus atsiskaitoma už darbą ir už atvykimą iki gaisravietės. Be to, savanoriai ugniagesiai negalės būti neapdrausti, o tam taip pat reikia lėšų. „Biudžetinę įstaigą mes įsteigsime, tačiau Priešgaisrinio gelbėjimo departamentas iki 2016-ųjų pradžios dar turės parengti ne vieną poįstatyminį teisės aktą“, – pabrėžė jis.
|
|
