|
|
|
Vieninteliai, kūrėjui atnešę sėkmę
Po tarptautinės Karaliaučiuje įvykusios bienalės „Alatyr 2015“ kretingiškis gintaro juvelyras Gražvydas Kasparavičius neslėpė džiaugsmo – šio miesto gintaro muziejus nusipirko jo darbų, o pavasarį ketina surengti kūrėjo personalinę parodą, kurią vėliau pristatys Maskvoje bei Sankt Peterburge.
Nepardavė brangaus amuleto Tarptautinė paroda-konkursas, kuriame dalyvavo G. Kasparavičius, yra UNESCO organizacijos remiamas projektas, jo dalyviai kūrė tema „Šviesos metafizika“. Į jį suvažiavo 148 gintaro juvelyrikos meistrai iš 11 valstybių, – Lietuvai atstovavo G. Kasparavičius ir viena vilniečių menininkų pora. „Konkursui pristačiau 9 darbus, – tai buvo kaklo papuošalai, 3 iš jų pretendavo į pagrindinį prizą. Komisija buvo tarptautinė, kaip ir reikėjo tikėtis, laimėjimus paskyrė savo šalies juvelyrams. Tai yra politika, bet man svarbiausia buvo parodyti save ir atstovauti savo šaliai“, – kalbėjo G. Kasparavičius. Ir jo lūkesčiai su kaupu išsipildė po bienalės: „Kai nuvykau atsiimti savo darbus, man pasakė, kad muziejus ekspozicijai atsirinko 4 mano darbus. Juos buvau pavadinęs „Klyksmas“, „Paskutinė ašara“, „Eragona – drakono širdis“, „Amuletas“. Būtent pastarojo darbo, kuris buvo įkainotas brangiausiai, nepardaviau, nes jis yra mano amuletas. Ne viskas yra parduodama, – būtent tame papuošale yra manoji visata su jos energetiniais ženklais“, – tvirtino kūrėjas. Skatins jaunus menininkus Koljė „Eragona – drakono širdis“, sakė juvelyras, buvo pirmasis jo darbas, sukurtas 2011 m. po ilgų savojo stiliaus paieškų, galop atplaukus į ieškotą ir surastą uostą. „Šio darbo nenupirko už 1–2 tūkstančius, bet aš žinojau, kad dar neatėjo žmogus, kuris jo vertas. O žinojimas eina iš vidaus, – kažkas prabyla tiesiog iš praeities. Iš patirto mirties saldumo ir pergalės skonio, vidinių dramų ir išgyvenimų ateina šiandienos duotybė, – nuojautų svarbos savoje kūryboje ir gyvenime neslėpė G. Kasparavičius. – Kodėl taip brangiai vertinu savo darbus? Todėl, kad tai – kūryba, nuojauta, įdirbis, apdovanojimai, įvertinimas išvien.“ Jis taip pat neslėpė, kad sulig šiuo darbų įvertinimu jam tarytum prasideda nauja kūrybinių bei finansinių galimybių era. „Tačiau aš nesu iš tų žmonių, kurie krauna pinigus į maišus. Aš noriu realizuoti save, paskui save vesdamas kuo daugiau žmonių, ypač – jaunų perspektyvių talentų, traukti juos į šviesą ir taip per kūrybą plėsti gėrio orbitą“, – kalbėjo menininkas, ketindamas aktyvinti paties įsteigtos asociacijos „Saulės aukso namų meistrai“ veiklą ir galimybes.
Žaidžia keliais metalais Per pastarąjį dešimtmetį G. Kasparavičius lyg perlą gludino savąjį kūrybos stilių, kuris šiandieną yra daugialypis. Tačiau pagrindine ašimi lieka skulptūrinė juvelyrika: vizualiai sunkios detalės, tačiau taip meistriškai atidirbtos, kad tikrąjį jų lengvumą tegalima pajusti liečiant rankomis ar užsidėjus ant kūno. „Tai – daugiamečio kūrybinio įdirbio rezultatas. Kiekviename kūrinyje ir šiandieną atrandu save naujai, – nežinau ir pats, ko galiu pats iš savęs tikėtis. Neseniai atradau sidabrą, ir viename kūrinyje jau derinu 4–5 metalus: dar – bronzą, žalvarį, varį, melchiorą. Jie nesulydomi, o dengia tarytum įaugę vienas į kitą ir apžaidžia gintarą, suteikdami jam žavesio“, – kalbėjo kūrėjas, taip pat išbandęs gintaro ir metalo, dramblio kaulo bei odos dermę. Jis tikino ketinąs pabandyti ir briliantus inkrustuoti ne brangiame metale, o surastoje metalų žaismėje: „Įdomu, kaip žmonės reaguos? Aukse įsodinti briliantai yra įprasta. Tačiau auksas turi vienkartinę vertę – jis gali būti perlydomas, o man svarbiausia, kad kūrinys būtų vienintelis – turėtų savo vardą ir išliekamąją meninę vertę. Žinau, kad kito tokio daugiau nebus. Juk ir viso pasaulio turčiai investuoja ne į auksą, o į meno dirbinius“, – samprotavo juvelyras. Kurs 100 papuošalų kolekciją G. Kasparavičius sakė, jog būsimai parodai Karaliaučiuje jis turįs pristatyti 100 darbų kolekciją. „Nesinorėtų vežti ankstesnių darbų. Esu sumanęs surinkti gintarą kone iš visų pasaulio gintaro radimviečių – jau turiu iš Kolumbijos, Meksikos, Sumatros, Ukrainos bei kitų vietų –apžaisti jį metalu bei savo fantazija. Ketinu sukurti bent 10 komplektų iš 4–5 dalių: koljė, apyrankės, žiedo, segės ir auskarų“, – tvirtino jis. Dabar, jis sakė, kuriąs būsimų darbų eskizus. Nežinia iš kur ateina ir nueina mintys, atmintyje palikdamos žaižaruojančius krislus. „Kaskart pamatau kažką gražaus – šaką, gėlės žiedą, debesies atplaišą, kurie gula į kūrinį lyg gyvenimo vingio, prašymo, maldos motyvai, turintys savo energetinę skalę. Motyvą, simbolį atrandu, kaip aukso grūdą iš pelų krūvos. Kaip ir ypatingą gintaro gabalą, kai atveža jų kilogramus: prarausiu jų krūvas, o užkliūva tik tas vienas vienintelis. Kaip jį jaučiu, aš nežinau. Manau, kad išmokti šito negalima, – išmokstama tik technikos. Kaip žinau ir tai, kad tikro jausmo už jokius pasaulio pinigus nenupirksi“, – užtikrino kūrėjas.
|
|
