Kai auksinis šepetėlis negelbsti (1 komentarai)

Prieš porą dienų mano kaimynas, senas (jam 75 metai) anglų kalbos mokytojas Noelis, kuris mus su žmona ir vaikais tik atvykusius į Angliją intensyviai mokė kalbos, pasikvietė į svečius išgerti arbatos su pienu. Besišnekučiuojant prie židinio, atėjo jo jaunesnysis brolis Tony (65 metų) ir pradėjo skųstis dantų skausmu. Jis ruošėsi eiti pas dantų gydytoją.
Tada aš pasakiau, kad nei aš, nei kas nors mano šeimoje nebeturime problemų dėl dantų, nes aš nesivalau dantų jau 8 metus, o žmona su vaikais – apie trejus metus (jau rašiau apie priežastis, paskatinusias nustoti valytis dantis straipsnyje „Visuomenės vėžys“).

Argumentus, kodėl aš nusprendžiau taip pasielgti, pasakojau savo kaimynams visiškoje tyloje, nepasitikėjimo (kaip man pradžioje pasirodė) atmosferoje. Man pasirodė, kad jie buvo tiesiog priblokšti (bent jau Tony, kuris vis stengėsi įsižiūrėti, kaip atrodo mano dantys, todėl jam padėdamas aš stengiausi kuo plačiau šypsotis rodydamas baltus ir sveikus dantis), bet Noelis, man baigus pasakojimą, pašoko nuo krėslo ir pradėjo purtyti mano ranką.

Tada jau buvo mano eilė nutilti be žado, nes Noelis pradėjo pasakoti, kad jis valytis dantis nustojo lygiai prieš devynerius metus, kadangi jam prasidėjo parodontozė ir kitos dantų problemos. Nepadėjo jokie gydymai ir tada jis prisiminė savo senelį ir tėvą, miestelio policijos viršininką, kurie buvo kategoriškai nusistatę prieš bet kokį dantų žalojimą pastomis ir šepetėliais.

Jie abu (ir senelis, ir tėvas) mirė su savo sveikais dantimis. Kai Noelis nustojo valytis dantis, viskas sugijo per kelis mėnesius ir jis daugiau nė karto nebuvo pas odontologą (įsivaizduojate, kokie nuostoliai aferistų sistemai, nes nuo vieno žmogaus dantų valymosi ir kaip pasekmės – gydymo per metus jie surenka iki pusės tūkstančio svarų pajamų). Noelis buvo laimingas kaip vaikas, nes apie savo sprendimą nebesivalyti dantų jis bijojo prasitarti netgi broliui, kuris su juo gyvena viename name.

Visuotinė nuomonė (paremta tariamais moksliniais išvedžiojimais ir statistika) tokia galinga, kad netgi mintis nesivalyti dantų yra tapusi „šventvagiška“. Visiems atrodo, kad tai nevalyvumo ir apsileidimo ženklas. Įteigti vaizdiniai sukuria mūsų sąmonėje vienintelį supratimą, kad nevalyti dantys yra nepriimtina, tai smarvė, ligos, skausmas ir estetinio vaizdo praradimas. Būtent dėl estetikos (holivudinės šypsenos), o ne dėl sveikatos praėjusio šimtmečio pradžioje buvo imtasi masiškai valytis dantis. Tik vėliau tai tapo tariamos sveikatos požymiu.
Nesivalyti dantų nėra toks lengvas dalykas, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Juk maisto likučiai nepašalinami natūraliai, liežuviu.

Todėl dėl savęs aš sukūriau visą sistemą, kaip turi būti natūraliai prižiūrimi dantys. Tam reikia trijų dalykų – vandens, dantų krapštukų ir medžiaginių servetėlių (geriausiai minkštos drobės). Ryte ir vakare išskalauji burną paprastu šiltu vandeniu ir nuvalai apnašas medžiagine servetėle, nepažeisdamas nei esamos burnos gleivinės mikrofloros, nei plono apsauginio dantų sluoksnio, dantys tampa balti kaip karoliukai.

Blogas kvapas, kaip reiškinys, nesivalant dantų šiuolaikiniais metodais, prapuola jau pirmąją savaitę ir niekada, net po baliaus nebuvau susidūręs su šiuo nemalonumu. Valantis dantis mums įteigtu būdu, blogas kvapas pasireiškia jau po poros valandų išsivalius dantis (todėl yra pasipelnoma dar ir iš visokių dantų skalavimo skysčių pardavimo).

Dantų krapštukai šalia turi būti visą dieną – jais švelniai išvalomi tarpdančiai. Esami sugedę dantys (turiu pora nuo tų laikų, kai dar priklausiau dantų šveitimo aferos adeptų gretoms) pasidengė kažkokiu apsauginiu sluoksniu, kuris nebeleidžia jiems daugiau trupėti. Viskas labai paprasta, pigu, o svarbiausia – SVEIKA.

P.S. Labai gailiuosi, kad savo stebėjimus vykdžiau per ilgai, todėl leidau savo žmonai žaloti save ir mūsų vaikučius beveik penkerius metus nuo to laiko, kai pats nustojau valytis dantis. Bet kitos išeities nebuvo, nes jei tik pasakydavau, kad nesivalau dantų, tuojau pat suveikdavo klausančių, įskaitant ir mano žmonos, atmetimo reakcija.

Vaikučiai ir žmona tik pastaruosius trejus metus pamiršo, kas yra dantų skausmas, kai naudodamasis savo šeimos galvos valdžia pareikalavau nustoti save žaloti. Iki tol skaudantys dantukai buvo dažnas mūsų namų rūpestis. Mažoji mano dukrytė labai sugadino pieniškus dantukus visomis tomis pastelėmis ir šepetukais, kurie buvo užliejami limonadu ir saldumynais, bet dabar jie yra tokie pat, kaip ir buvo, jų būklė ne blogėja, o nuolatinis dantų skausmas praėjo negrįžtamai netgi geriant kolą kolą ir užkandant bulvių traškučiais (kartais mes neatlaikom prašymų ir nuperkam).

Jie iškris ir, tikiuosi, sukurta smegenų plovimo mašina bus bejėgė pavesti ją vėl dantų gydytojų korporacijų pinigų nešėja, gadinant dantų pasta ir šepetėliais dantukus. Labai sudėtinga atsilaikyti prieš totalų spaudimą. Visuomenės nuomonės formavimo buldozeris „moksliškai“ ir „statistiškai“ per žiniasklaidą, mokyklas, valstybines institucijas naikina bet kokį bandymą pasipriešinti jų nešvariam bizniui (juk aferistai Lietuvoje jau įvedė privalomas pažymas vaikams dėl dantukų patikrinimo). Ta proga prisiminiau neįtikėtinai išmintingą politiką, Winstoną Churchillį, jis sakė: „Aš tikiu tik ta statistika, kurią suklastoju pats.“ -------------------------------------------------------------čia iš straipsnio...o aš nevalau dantų jau 4 metai.