|
|
|
Kretingą puoš medžio skulptūromis
Kretingos Pastauninko parką, priešais Vasaros estradą, šį rudenį papuoš masyvi 5,2 m aukščio ir 0,8 m skersmens ąžuolo skulptūra, skirta paminėti Kretingos miesto istorijos sąsajoms su Durbės mūšiu, įvykusiu 1260 m. dabartinėje Latvijos teritorijoje. Trijų tautų karžygiai Įgyvendinti šį, 4,5 tūkst. eurų vertės, kūrybinį projektą iš Vietos bendruomenių savivaldos 2015 m. programos lėšų – 2 proc. Kretingos gyventojų pajamų mokesčio, sumanė Kretingos miesto seniūnija išvien su seniūnaičiais. Anot miesto seniūno Stanislovo Juknevičiaus, skulptūrai sukurti buvo paskelbtas konkursas – pranešta 18-ai liaudies meistrų, tačiau dalyvauti jame panoro tik Raimundas Puškorius, pretendentas į šiųmetinio šalies liaudies kūrėjų konkurso „Aukso vainikas“ nugalėtojus. R. Puškoriaus skulptūros projektą įvertino konkurso komisija, kurią sudarė krašto kultūra, istorija bei miesto įvaizdžio kūrimu besidomintys žmonės – rajono meras Juozas Mažeika, tarybos Švietimo komiteto pirmininkė Jūratė Laučiūtė, Savivaldybės vyriausioji architektė Ina Sviderskienė, istorikas Julius Kanarskas, tautodailininkas Adolfas Viluckis ir Pastauninko seniūnaitijos seniūnaitis Algis Kuklys. Demonstruodamas maketą, R. Puškorius pasakojo, jog tai būsiąs koplytstulpis, viršuje vaizduojantis Kretingos pilį su sargybiniais, o nišose – trijų tautybių karžygius: kuršį, žemaitį ir estą. Apačioje būtų iškaltos su šiuo įvykiu susijusios istorinės datos.
Durbės mūšio ir Kretingos sąsajos „Durbės mūšyje 1260 m. liepos 13-ąją šių trijų tautų pajėgos sutriuškino kryžiuočių kariuomenę. Nors Kretinga ir Durbės mūšio vieta tiesiogiai nėra susijusios, tačiau šios tautos kovėsi už laisvę ir nugalėjo vokiečių riterius. Be abejonės, tame mūšyje dalyvavo ir kretingiškiai, nes į kariuomenę iš kiekvienos žemės buvo privaloma išsiųsti tam tikrą skaičių karių“, – pasakojo J. Kanarskas, pasiūlęs šią karžygių įprasminimo idėją, kuriai komisija pritarė. Istorikas priminė Kretingos miesto istoriją: „ Po krikšto visame Baltijos regione ėmė plisti kryžiuočiai, jie pavergė estus ir kuršius, o žemaičiai puldinėjo vokiečius. Kryžiuočiams įsiveržus į mūsų žemes, įvyko Durbės mūšis, po kurio kuršiai ir estai perėjo į žemaičių pusę. Po mūšio įvyko sukilimas, o Kretingos pilis tapo šio sukilimo centru. 1263 m. malšinant sukilimą, vokiečiams nepasisekė: kretingiškiai į nelaisvę paėmė net patį Klaipėdos pilies komtūrą, ir, kaip teigia šaltiniai, paaukojo jį dievams, pasodinę ant laužo. Į kitą žygį tais pačiais metais vokiečiai išsirengė su gerokai didesnėmis pajėgomis, įveikė sukilėlius ir sudegino Kretingos pilį.“ Įamžins pirmųjų pranciškonų atėjimą J. Mažeika pasiūlė sukonkretinti skulptūros Durbės mūšiui paminėti statybos vietą – pagal pirminę tautodailininko viziją ji turėtų stovėti Vasaros estrados viršukalnėje, žalioje vejoje prie tako, tačiau komisija dėl to apsispręs išžvalgydama parko erdves. I. Sviderskienė pasiūlė idėją – Pastauninko parko teritoriją viršum Vasaros estrados labiau išnaudoti, nuosekliai kuriant joje skulptūrų parką. Juolab, kad atsiranda proga Kretingoje pastatyti dar vieną skulptūrą. J. Mažeika patikino, jog į Savivaldybę jau kreipėsi Lietuvos mažesniųjų brolių ordino provincijolas Astijus Kungys, siūlydamas Kretingoje pastatyti paminklą, įamžinantį pranciškonų atėjimo į Kretingą mūsų miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus kvietimu bei Kretingos Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatymo 400 metų sukaktį. Abi sukaktys bus minimos 2017 metais. „Pranciškonai konkrečios vietos nesiūlo, – brolis Astijus mano, kad galbūt tam tiktų skveras priešais Marijono Daujoto pagrindinę mokyklą, tačiau ten bus įrengtas gėlynas. Taip pat paaiškinau, kad tokio masto paminklo, kaip J. K.Chodkevičiui, Savivaldybė nėra pajėgi pastatyti, tačiau mūsų krašto kryždirbiai galėtų sukurti panašią ąžuolinę skulptūrą“, – pristatydamas brolių pranciškonų pageidavimą, kalbėjo meras. Buvo išsakyta nuomonė, kad skulptūra bažnyčios bei vienuolyno įkūrimo 400 metų proga turėtų stovėti arčiau šio ansamblio, tad tam labiausia tiktų pieva šalia „Špitolės“. J. Kanarsko pastebėjimu, juolab, kad ten buvo senosios, už šventoriaus ribų išplėstos, pranciškonų kapinės, o kitapus upės – pirmosios bažnyčios vieta, kurią įamžino A. Vilucko sukurtas „Miesto angelas“. Tačiau konkrečius sprendimus dėl būsimos skulptūros komisija ketina priimti išvien su Kretingos pranciškonais.
|
|
