|
|
|
Mainų programos – savitas būdas pažinti svečią šalį
Šiandien nieko nebestebina aktyviai tarptautiniuose mainuose dalyvaujantys studentai, tačiau po pasaulį skersai–išilgai jau laksto ir vidurinių mokyklų bei gimnazijų moksleiviai. Tarptautiniai mainai – tai galimybė pažinti kalbą, kultūrą, perprasti žmones, įgyti pasitikėjimo savimi ir netgi pajusti savarankiškumo skonį. Dauguma tarptautinių mainų organizacijų turi puikių pasiūlymų išvažiuoti gyventi į kitą šalį – vasarai, semestrui ar metams, o šeimoms – priimti kitatautį moksleivį į savo namus. Reikia pripažinti, kad ne kiekvienas gali ryžtis tokiam poelgiui, o ir finansiniu atžvilgiu tai nėra pigu. Būti vienam iš laimingųjų, kuriems pavyksta išvažiuoti, – tarsi privilegija, tačiau išvažiuojančiam moksleiviui taikomos ir griežtos taisyklės. Pasižada ir mokinys, ir tėvai Pasirašius sutartį su tos šalies, į kurią išvyksta moksleivis, ugdymo įstaiga, tėvai ar globėjai pildo šūsnį dokumentų, leidimų ar pasižadėjimų dėl savo atžalų. Tėvai pasižada nelankyti vaiko iki Kalėdų – tai daroma, kad vaikas nesiilgėtų namų ir išbūtų visus metus svetimoje šalyje, tuo pačiu prižada, kad vaikas elgsis taip, kaip nustatyta. Tėvai ar globėjai privalo finansiškai išlaikyti savo atžalą kitoje šalyje, per mėnesį siųsdami mažiausiai 150 eurų. Tėvams ir jų vaikui nustatomas tarpusavio bendravimo režimas – kiek kartų per savaitę jie turėtų bendrauti ir kokia turėtų būti kiekvieno pokalbio trukmė. Išvykstančiam moksleiviui taisyklės griežtesnės negu tėvams. Mokinys sutartimi pasižada nenusižengti joms, o jei taip atsitinka – tuoj pat išsiunčiamas namo. Būdamas svečioje šalyje mokinys pasižada nesišaipyti iš kitų rasių žmonių, nevartoti alkoholinių gėrimų, narkotinių medžiagų ar rūkalų. Moksleiviui griežtai draudžiama užsiimti pavojinga veikla: sklandyti, šokinėti parašiutais, pilotuoti lėktuvą, šokinėti su guma, buriuoti, plaukti banglente. Mainų metu draudžiama vairuoti automobilį, net jei mokinys turi europinį vairuotojo pažymėjimą. Apsigyvenęs globėjų šeimoje moksleivis įsipareigoja elgtis mandagiai, neatsikalbinėti, nesikeikti. Išvykęs į kitą šalį moksleivis tarsi tampa jos piliečiu, todėl jam taikomi tos šalies įstatymai. Gyvenimas metuose Moksleiviams, norintiems tapti mainų programos dalyviais, tarptautinės mainų organizacijos taiko specialius reikalavimus. Išvykstantysis negali būti vyresnis negu 18 metų ir jaunesnis negu 14-os. Tam tikrose šalyse neprivaloma mokėti vietinę kalbą, bet jaunuolis turi pasižymėti stipria motyvacija ją išmokti. Mokinio mokymosi rezultatai taip pat turi būti neblogi – vidutiniški, geresni negu vidutiniški arba puikūs. Mainų programas jau išbandę moksleiviai tikino, kad sprendimas priimti iššūkį ir metams palikti įprastą aplinką buvo geriausia, kas jiems galėjo nutikti. „Ryžausi tokiam žingsniui, nes išvažiuoti mokytis kitur visada buvo viena iš mano svajonių. Atvykusi į Japoniją, Tokiją, išsigandau didžiulio žmonių kiekio. Gatvėmis skriejo daugybė žmonių. Nors ir žinodama japonų kalbos pagrindus, pirmas savaites svetimoje šalyje gaudžiausi gana sunkiai. Tačiau išvykti iš Lietuvos mainams į Japoniją – vienas geriausių mano sprendimų“, – kalbėjo Kotryna, šiuo metu besimokanti Japonijoje. Kita mainų moksleivė Virginija mokslo metus praleido Meksike: „Mainai nėra metai gyvenime – tai gyvenimas metuose. Atrodo, taip neseniai šeima išleido mane oro uoste, o netrukus jau atsisveikindama apkabinau mokytojus ir draugus Meksike. Negalėjau patikėti, kad metai praėjo taip greit. Klausiau savęs: kaip taip greitai išmokau kalbą, susiradau draugų, išmokau būti tokia savarankiška ir pagaliau sužinojau, ko noriu. Jei tik turi galimybę – imk ir išvažiuok, nes tai bus geriausi metai tavo gyvenime.“
Gintė ŠOPAGAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
