|
|
|
Bitininkai dalinosi gerąja patirtimi
Kretingos bitininkų draugijos nariai, suburti jos pirmininko Augusto Latako, savo bičiulių Daivos ir Audriaus Jonauskų sodyboje, Barzdžiuose, susirinko į pavasario šventę-seminarą, kuriame pasidalino gerąja bitininkavimo patirtimi.
„Mūsų draugijos sąrašuose – maždaug 100 bitininkų, vaistų nuo Varroa erkės užsakome 2,6 tūkst. bičių šeimų. Varroa erkė yra didžiausia bitininkų bėda, kuri susijusi ir su kitomis negerovėmis – erkei pažeidus bitę, per žaizdą vabzdžiai užsikrečia virusinėmis ligomis, patenka bakterijų, infekcija. Todėl ir sukvietėme bitininkus, kad jie išgirstų naujausias žinias, kurių iš respublikinės praktinės konferencijos parvežė mūsų bitininkė Violeta Šedienė“, – kalbėjo A. Latakas, pastebėjęs, jog ir šis šaltas pavasaris bitininkams – dar vienas iššūkis: bitininkui svarbu, kad žiema būtų šalta, o ne pavasaris. Todėl ir meduvės – pustuštės, bitininkai nekantriai laukia tikrosios šilumos, kad augalai pradėtų skirti nektarą ir viliotų bites. Bitininkai pasikalbėjo ne tik apie bičių gydymo naujoves, bet ir kitomis aktualijomis. Naujovė pasiteisino Sodybos šeimininkai Daiva ir Audrius Jonauskai – abu profesionalūs bitininkai, baigę bitininkystės mokslus sulig ta diena ir bitininkauja. „Kitąmet švęsime 25 metų bitininkavimo sukaktį“, – kalbėjo bitininkė, pasidžiaugusi, jog šiemet sėkmingai peržiemojo visos 107 jų auginamos bičių šeimos. D. ir A. Jonauskai jau antrus metus bitininkauja naudodami daugiaaukščius avilius, kuriems sustatyti šiemet paruoštas 4 ha ploto facelijų laukas ir kurie tarp mūsų bitininkų tebėra naujovė. Anot ją įdiegusių bitininkų, naudojant tokius avilius – lengviau ir greičiau dirbama, galima uždėti daugiau meduvių, tad dėl to šeima žada visai atsisakyti seno tipo avilių. Nors bitininkai ant bičių lizdų jau uždėjo meduves, gegužės vidury nebuvę ko sukti: nors pats žydėjimas, bitės medaus nenešė – buvo per šalta. „Turime planų įsirengti medaus cechą“, – bitininkai neslėpė, jog vietoje sustoti neketina. Sustoti vietoje neketina ir dar tik 6 metus bitininkaujantis Albertas Butenis, per savo žmoną Liną patekęs į šeimą, kurioje bitininkauja jau 4 kartos. „Turiu minčių teikti įvairias paslaugas smulkiesiems bitininkams. Jau turime įsigiję įrangą vaško plokštelėms gaminti, ketiname pasiūlyti ir bičių duonos kūlimo paslaugas. Manau, jog mūsų paslaugomis pasinaudos ir tie, kurie teturi 3 šeimas, ir tie, kurie augina iki 300 bičių šeimų“, – kalbėjo A. Butenis, kuris įžvelgė ir kitą šio sumanymo prasmę: bitininkai į savo bityną galės sugrąžinti savo bičių produktą.
Nėra kas mokėtų daugiau Ilgamečiai bitininkai kretingiškis Antanas Gaučys ir Juozas Bružas iš Grūšlaukės šventės dieną taipogi aptarinėjo gamtos sąlygas, kurios šiemet – itin nepalankios bitininkystei. „Jei per Stanislovus – saulėta, gražu, vadinasi, medaus turi būti daug. O Stanislovai kaip tik tokie ir buvo, – kad dar yra vilties turėti gerą medaus derlių, tikėjosi J. Bružas, toliau žerdamas liaudies pastebėjimus. – Jeigu Velykų rytmetį – vėjas vakarų, tai bus drėgna, bet šalta. Ir pūs toks vėjas iki Sekminių, ir šilumos nebus“. Vyrai neprognozavo, kiek šiemet kainuos šviežias medus: jeigu jo būsią mažiau, tai ir kaina galbūt kils. Dabar už 0,5 l, arba 700 g, pernykščio medaus prašoma 3,5-3,8 Eur. „Ar norėtųsi daugiau? Žinoma, juk pinigai kišenės nedrasko, bet kad nebūtų perkančiųjų – žmonės nemokūs, neišgali už medų mokėti brangiau“, – pastebėjo bitininkai, kurių nuomone, bitėms nepaėmus medaus iš pienių, sodų, kito medunešio teks laukti iki liepų žydėjimo. Bet jeigu ir tada bitės nesuneš medaus, bitininkai patirs nemažų nuostolių. A. Gaučys, kaip ir kiti jo bičiuliai, nebe pirmus metus sėja faceliją – sakė, pasiteisina, vienais metais 70 bičių šeimų per savaitę užpildė visas meduves. J. Bružas gi džiaugėsi, jog praėjusiais metais vienas iš aplinkinių ūkininkų 30 ha buvo užsėjęs baltąja garstyčia – medus buvęs gero skonio ir labai kokybiškas. Gydyti – būtina Patyrusi bitininkė Violeta Šedienė naujausių žinių bei bitininkams skirtų leidinių apie Varroa erkės gydymą parvežė iš respublikinės praktinės konferencijos „Nauji iššūkiai bitininkystei Lietuvoje. Erkių Varroa naikinimas bičių šeimose.“ „Turite pasirinkti sau priimtiną būdą gydyti ir jį taikyti. Jeigu norite išlaikyti bites, reikia jas ir gydyti. Mūsų sąlygomis nebeužtenka vieno gydymo, reikia dviejų“, – remdamasi savo patirtimi bei išgirstomis gydymo naujienomis kalbėjo bitininkė. Savo bičiulius ji kvietė atkreipti dėmesį į Varroa erkių naikinimą panaudojant tranų perus – būtent apie šio gydymo, kaip vieno iš būdų sumažinti erkių, efektyvumą ir buvo kalbėta konferencijoje. Konstatuota, jog traninių perų šalinimas iš bičių lizdų, nepaisant fizinio darbo ir sugaišto laiko, yra efektyvi erkių kiekio mažinimo priemonė ir rekomenduojama iki 50 bičių šeimų laikantiems mėgėjiškiems bitynams. Pastebėta, kad keletą metų iš eilės naudojant tuos pačius cheminius preparatus, jų poveikis Varroa erkėms susilpnėja – per ilgą laiką erkės įgauna atsparumą preparato veikliajai medžiagai. Varroa sparčiai plinta bičių šeimose, apninka suaugusias bites, jas nualina. Laiku nesuteikus reikiamos pagalbos, bičių šeimos nusilpsta, rudenį gali palikti savo lizdus arba žūti žiemą. Todėl Varroa erkių kiekiui bičių šeimose sumažinti ir pasitelkiami biotechniniai metodai, kurių vienas – traniniai koriai. Šis metodas pagrįstas tuo, kad traniniai perai pritraukia daugiau erkių, nes tranų lervų vystymosi ciklas 3 d. ilgesnis negu bičių darbininkių. Nyderlandų mokslininkų duomenimis, Varroa erkės 12 kartų dažniau patenka į traninių perų akeles, negu į bičių darbininkių perus. Variantų, kaip naudojant traninius korius galima surinkti ir sunaikinti gana didelį kiekį Varroa erkių, yra keletas – bitininkui belieka pasirinkti sau patogiausią. Varroa erkių naikinimą naudojant tranų perus savo bityne jau taikė ir V. Šedienė.
|
|
