|
|
|
Meras uždavė namų darbų
Kretingos rajono meras Juozas Mažeika pareikalavo, kad per savaitę Žemės ūkio skyriaus melioracijos vyriausiasis specialistas Leonas Rimeika dar kartą patikrintų nepatenkintų ūkininkų melioracijos įrenginius, o šio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė per porą dienų apsispręstų, kas kiek laiko seniūnijose būtų galima organizuoti žemdirbių susirinkimus. Ūkininkams trūksta informacijos „Nereikia Žemės ūkio skyriui laukti, kol į rajoną aiškinti programų atvyks kokie nors Žemės ūkio ministerijos specialistai. Kartais, kai ir nėra ypatingų naujienų, susitikę tos pačios srities žmonės tarpusavyje įsikalba apie problemas ir pasidalina patirtimi, kaip jas būtų galima išspręsti“, – sakė meras. Be to, jo nuomone, Žemės ūkio skyrius bendrauti su žemdirbiais gali ir elektroniniu paštu. Informacijos rajono žemdirbiams stoka skundėsi Rūdaičių ūkininkai Stasys Sandaras bei Antanas Parišauskas. „Gaila, bet rajone nėra organizacijos, kuri mus rajone vienytų... – apgailestavo S. Sandaras. – O su Žemės ūkio skyriumi taip pat buvome sutarę, kad kas ketvirtį nors vieną susirinkimą mums aktualiais klausimais surengs, tačiau, deja, taip nėra.“ Ž. Seniūnienė tikino, jog Žemės ūkio skyrius informaciją žemdirbiams nuolat skelbia Kretingos savivaldybės internetiniame puslapyje, perteikia ją ir per seniūnijų žemės ūkio specialistus, į elektroninius paštus nerašo, nes visų ūkininkų elektroninio pašto adresų neturi. „Duokit man laiko, aš tuoj pat visus adresus surinksiu, jei jūsų skyriui šis darbas – per sunkus“, – siūlėsi S. Parišauskas. Tačiau abu karštai kalbėjusius ūkininkus su Žemės ūkio skyriumi supykdė daugiausia melioracijos problemos. Padėtį vadino beviltiška „Padėtis – beviltiška. Dėl to ir kreipėmės į merą“, – susitikimo Savivaldybėje priežastį aiškino ūkininkai. Pasak S. Sandaro, darbininkai tą patį drenažo rinktuvą taisyti važiuoja po tris kartus – esą atkasa, pasako, kad veikia, vėl užkasa, o laukuose ežerai kaip tyvuliuoja, taip tyvuliuoja. Be to, šiurpina melioracijos paslaugos įkainiai. „Šį pavasarį 34 arus dirvos man nusausino už 5 tūkstančius du eurus, bet būčiau mokėjęs ir dar daugiau, jei ne 800 eurų nuolaida. Už vieną hektarą ploto litais susidarė 17 tūkstančių 273“, – pasakojo S. Sandaras. Jo teigimu, pagal Europos Sąjungos programą laukuose pasistatyti naujus melioracijos įrenginius, kaip rodo pavyzdžiai spaudoje, labiau apsimoka, nes tai – 4 kartus pigiau. Ūkininkas klausė, kas apskritai nustatė tokius, jo nuomone, nerealius įkainius ir kaip yra panaudojamos rajono Savivaldybės melioracijai skiriamos lėšos. „Suabejojau, ar „neplaunami“ pinigai“,– svarstė S. Sandaras. A. Parišausko manymu, lėšos turėtų būti skirstomos eilės tvarka pagal seniūnijose sudarytus ūkininkų prašymus, o melioracijos įmonių darbininkams, jei jau pradėjo, dirbti reikėtų nuosekliai, nepaisyti autoritetų ir nelakstyti nebaigus vieno darbo prie kito. Be to, S. Sandaras įtarė L. Rimeiką nuolaidžiaujant ūkininkui Rimantui Skipariui, ant kaimyno žemės ribos išsikasusiam tvenkinį. „Iš to žmogaus, ties kurio žemės riba iškastas tvenkinys, aš nuomojuosi apie 4 hektarus žemės ir kasmet turiu problemų – dirvos paviršiumi vanduo atiteka į mano teritoriją, vienas hektaras žemės nuolat apsemtas. Kai kreipiuosi į melioracijos specialistą Leoną Rimeiką, jis man atrašo, jog tikriausiai neveikia mano drenažas. O nuvažiuotų – įsitikintų: galbūt pats Skiparius, kasdamas tvenkinį, drenažo vamzdžius ir sulaužė? Kiek vandens Skipariaus tvenkinyje – tiek ir mano lauke. Vasarą nuslūgsta tvenkinyje, nuslūgsta ir mano dirvoje“, – aiškino S. Sandaras. Tokias ūkininko kalbas R. Skiparius pavadino nesąmone. Esą kad į nuomojamą S. Sandaro žemės plotą iš tvenkinio nebėgtų vanduo, jis ir pylimą sukasęs. „Rimeika atvažiavo, matė ir net nufotografavo“, – „Pajūrio naujienoms“ tvirtino jis. Pokalbio metu S. Sandaras paminėjo ir daugiau kaimynų, kurie dėl apsemtų dirvų tuose plotuose negali sėti. Tarp tokių, be A. Parišausko, – ir Nijolė Pielikienė, ir keletas kitų. N. Pielikienė tai patvirtino, tačiau ji teigė į melioracijos specialistus kol kas nesikreipusi. Koeficientus nusistato rangovas
L. Rimeikos teigimu, nuo 2004 m. pakeitus Melioracijos įstatymą, valstybei priklauso 12,5 cm ir didesnio diametro drenažo rinktuvai, o smulkesni palikti prižiūrėti savininkams už jų pačių lėšas. „Valstybės turtą patikėjimo teise valdom mes. Kadangi šis turtas susijęs ir su ūkininkų privačiu drenažu, dažnokai kyla nesusipratimų“, – aiškino L. Rimeika. Jis pateikė šių metų kovą su Valstybės priežiūros kontrole suderintą sąrašą ūkininkų prašymų, kokie gedimai šalinami. „Avarinių gedimų šalinimo sąrašą dar kartą tikrina valstybės prižiūrėtojas, važiuojame kartu į objektus, įsitikiname, ar tas drenažas, kurį už valstybės lėšas ruošiamės remontuoti, tikrai priklauso valstybei, nes privačių liesti mes negalime. Penkiais atvejais prašymai ir šiemet buvo nepatenkinti“, – tikino vyriausiasis specialistas. Nuo Savivaldybės skirtos 196 tūkst. 73 Eur sumos pagal reglamentą šiemet avariniams rinktuvams remontuoti atiteko 20 proc., tai sudaro 39 tūkst. Eur. Per metus už šiuos pinigus planuojama suremontuoti 39-ių objektų gedimus. L. Rimeika teigė, jog vadovaujamasi valstybės nustatytais įkainiais, kurie padauginami iš konkurso metu paties rangovo pasiūlyto koeficiento. Esą ūkininkai privatų drenažą gali remontuotis patys, o jei randa pigiau dirbančių rangovų, tai gali samdytis juos.
|
|
