|
|
|
Šventasis Antanas susigrąžino paveikslą
Ne tik sveikatos, bet ir dingusių daiktų grąžinimo stebuklais garsėjantis šventas Antanas Paduvietis šįkart pasistengė dėl visos Kretingos parapijos, kurioje jis nuo seno yra itin garbinamas – susigrąžino tarpukariu iš savojo altoriaus pradingusį šv. Pranciškaus paveikslą. Pėdsaką aptiko vyskupas Šį šventojo sumanymą įgyvendino būrys jo žemiškųjų talkininkų – brolių pranciškonų, parapijiečių, muziejininkų, kultūros paveldo specialistų – ir užvakar priešpiet iš Kretingos muziejaus XIX a. nežinomo dailininko aliejumi nutapyta drobė, vaizduojanti šv. Pranciškų, gaunantį stigmas, buvo pargabenta į savo pirmykštę vietą – Kretingos bažnyčią. Parapijos komiteto ūkio reikalų tvarkytojui Antanui Lukauskui parvežant šį pranciškonų brolijai svarbų paveikslą, bažnyčios šventoriuje pasitiko Kretingos vienuolyno gvardijonas Karlas Bertagnin bei parapijos klebonas Antanas Blužas. O vilniečiui restauratoriui Stanislovui Stanioniui montuojant vertybę Šv. Antano altoriaus viršuje, vietoj ligšiol kabėjusio Jono Bosko paveikslo, sugrįžtuvių džiaugsmu pasidalijo ir Telšių vyskupas augziliaras Linas Vodopjanovas, – jis ir buvo tas asmuo, kuris aptiko dingusio paveikslo pėdsakus. „Iš prieškarinių Šv. Antano altoriaus nuotraukų buvo aiškiai matyti čia buvus šv. Pranciškaus paveikslą. Sykį, žiūrinėjant leidinį „Kretingos muziejus“, visai atsitiktinai pamačiau paveikslą, stulbinamai panašų į buvusįjį altoriuje. Susisiekėme su Kretingos muziejaus istoriku Juliumi Kanarsku, jis ištyrinėjo ir patvirtino, jog tai – ta pati drobė. Kai prasidėjo Šv. Antano altoriaus restauravimo darbai, ėmėmės žygių paveikslą susigrąžinti“, – kalbėjo vyskupas L. Vodopjanovas, buvęs Kretingos parapijos klebonas.
Pirmoji sugrąžinta meno vertybė Kretingos muziejaus vadovės Vidos Kanapkienės teigimu, vos sulaukusi Kultūros ministerijos patvirtinimo dėl paveikslo deponavimo, apie tai ji išsyk pranešė pranciškonų brolijai. „Sugrąžinti vertybę nėra paprasta – reikia paisyti įstatymų, reglamento. Procedūra užtruko apie vienerius metus. Tam buvo sudaryta trišalė komisija, bet visos pusės – muziejus, Kultūros paveldo departamentas bei Kultūros ministerija – situaciją sprendė geranoriškai. Pirmiausia klausė mūsų, ar sutinkame atiduoti paveikslą, ir nedvejodami pasielgėme taip pat, kaip ir 1990-aisiais, kai be Vyriausybės nutarimo nusprendėme išsikraustyti iš vienuolyno, perduodami namus jų tikriesiems šeimininkams“, – kalbėjo V. Kanapkienė, patikindama, jog muziejui tai – pirmas atvejis, kai teko sugrąžinti meno vertybę. „Iš parodų salių paveikslas sugrįžo ten, kur jį lankys žmonės, melsis prie jo, – šitaip paveikslas labiau tarnaus miestui ir jo žmonėms“, – įsitikinusi V. Kanapkienė. Kretingos pranciškonų brolijos vadovas K. Bertagnin patikino, jog apie ankstesnę šv. Pranciškaus paveikslo buvimo vietą paliudija ir šalia altoriaus, gretimos sienos viršuje, atidengto lotyniško užrašo „Signasti domine servum tuum Franciscum signum redemtionim“ („Paženklinai, Viešpatie, savo tarną Pranciškų išganymo ženklais“) liekanos.
Teologinių dorybių simbolis Ilgametis Kretingos bažnyčios restauratorius S. Stanionis, per 14 metų atkūręs 5 Kretingos bažnyčios altorius, be Šv.Antano, dar – Didįjį ir už jo esantį Titulinį, Kristaus Kančios ir Šventosios Šeimos, sakė, jog prisiliesti prie šios vertybės buvo itin jautru, nes Šv. Antano altorius ypatingas jau tuo, kad jame yra stebuklais garsėjantis ir tikinčiųjų išmelstas švento Antano paveikslas. „Šis paveikslas – antrasis po Paduvos, Italijoje, sutraukiantis tokias minias maldininkų ir, tikėtina, ne šiaip sau – garsas apie jį pasklidęs po visą Lietuvą. Be to, šis altorius simbolizuoja tris pagrindines teologines dorybes – tikėjimą, viltį ir meilę: šv. Antanas yra stipraus tikėjimo įsikūnijimas, virš jo įkurdintas šv. Jurgis – blogį įveikęs vilties nešėjas, o viršum visų iškylančią meilę simbolizuoja Šv.Pranciškus. Šalia paveikslo altoriaus viršuje dar stovi ir šv. Pranciškaus skulptūra“, – altoriaus simbolinę reikšmę ir kompozicijos pilnatvę, sugrąžinus šv. Pranciškaus paveikslą, paaiškino S. Stanionis. Altoriaus restauravimo darbai buvo pradėti prieš 2,5 m. Restauratoriaus teigimu, jis buvo labai nunykęs nuo laiko ir medžio graužikų, keliskart perdažytas, auksinės detalės padengtos bronza ir dėl to oksidavęsi, o pats paveikslas uždažytas emaliniais dažais. Teko nugremžti visus sluoksnius, atkurti trūkstamas detales, reikiamas – dengti auksu, kolonoms sugrąžinti marmuro įvaizdį. Visa Kretingos bažnyčia, tikino S. Stanionis, yra nepaprastai subtili meno vertybė, gausi altoriais ir jų puošyba, originaliais drožiniais stulbinančia sakykla. * Istoriko Juliaus Kanarsko manymu, šv. Pranciškaus paveikslą tarpukariu, rekonstruojant Šv. Antano altorių ir plintant šventojo kunigo J. Bosko idėjoms, ir pakeitė pastarojo portretas, nutapytas Pranciškonų gimnazijos mokytojų Fabijono Šulco arba Juozo Gedgaudo. * Šiemet į Šv. Antano atlaidus besirenkančių tikinčiųjų laukia dviguba iškilmė: birželio 12-ąją 18 val. po pasibaigusių restauravimo darbų Telšių vyskupas augziliaras Linas Vodopjanovas atidengs ir pašventins Šv. Antano altorių bei į jį sugrąžintą šv. Pranciškaus paveikslą. |
|
