Braškių – daug, pirkėjų – mažai

Dupulčiuose ekologišką braškyną užsiveisęs Pranas Viršilas teigė, jog uogų karaliene vadinamai braškei reikia ir pataikauti: per mažai palaistysi – nudžius, per daug – supus.

Lietuviškos braškės, palyginti su birželio pradžia, atpigo perpus. Trečiadienį Kretingos turguje už kilogramą šių uogų prekiautojai prašė po 12 Lt.

Geriau - mažiau, bet sveikesnių

„Žinoma, kad brangu, užtat ir neperku po daug“, – pakalbinta sakė kretingiškė Zofija Petrauskienė.

Ji teigė anądien susigundžiusi pigesnėmis lenkiškomis braškėmis. „Paragavau ir tuoj išspjoviau – kietos kaip guminės, neįmanoma praryti“,– stebėjosi moteris. Nedidelį ryšuliuką lietuviškų uogų šiuokart ji nusipirko iš Kretingsodyje gyvenančio pensininko Broniaus Šidlausko. „Geriau – mažiau, bet sveikiau. Žinau tą žmogų, tikiu, kad pats dorai augina, tai ir paprašiau pasverti kelias uogas“,– rodė ji.

Kretingiškė Zina Juodienė sakė pirmiausia taip pat ragausianti lenkiškų braškių. „Negirdėjau, kad prastos. Ką tik nusipirkau, sumokėjau tik keturis litus. Jas valgysiu pati, tad tiks, kokios bus, tokios.

Proanūkei parnešiu lietuviškų“,– mostelėjo ranka į staliuką, prie kurio prekiavo Sauserių kaime 5-iuose aruose su ūkininku vyru „Zefira“ veislės braškes auginanti Danutė Mažonienė.

Ir pomėgis, ir verslas

Gražiomis, didelėmis, saldžiomis braškėmis čia pat prekiavusio Prano Viršilo nuomone, pirkėjui įtikti nėra paprasta. „Birželio pradžioje braškės buvo po 25 litus – sakė, kad brangu, dabar 12 – taip pat brangu, kitam ir litas atrodo brangu“,– juokėsi jis.

P.Viršilo uogynas – Dupulčių kaime. Iš pradžių, padedant namiškiams, jis pabandė ekologiškas braškes auginti tik viename are. „Paruošėme žemę, padengėme speciale plėvele, kad piktžolės neaugtų, prabadėme skylutes, susodinome daigus, jokių cheminių trąšų nebėrėme, laukėme derliaus ir žiūrėjome, kaip pavyks. Kadangi sekėsi, savo ekologišką braškyną pamažu praplėtėme iki 7 arų“,– pasakojo Pranas.

Tūkstantį pirmųjų „Elkat“ veislės daigų jis sakė pirkęs iš Plungės braškių augintojų, o dabar pasidaugina savo. Šią veislę auginti pasirinko dėl to, kad ji atspari šalčiams ir ligoms, uogos labai skanios, be to, – neblogi derliai.

Dupulčiuose esantį ūkį yra įsiregistravęs Prano tėvas – taip pat Pranas. Tik vyresnysis Viršilas augina gyvulius ir sėja javus, o jaunesnysis pasuko braškių augintojo keliu. Veiklą uogyne fiziko ir informatiko išsilavinimą turintis vyras vadina užklasine veikla. „Grįžtu namo po darbo vakare, pavalgau ir – į savo braškyną“,– pasakojo Pranas. Jame jis pluša ne vienas, o su žmona Odeta. „Turime ir dar dvi „talkininkes“ –7 ir 2 metų dukras, tačiau jas pačias dar prižiūrėti tenka,“– pasakojo Pranas.

Kretingsodžio kaime su žmona Onute braškes auginantis pensininkas Bronius Šidlauskas turi ir savo nuolatinių pirkėjų. „Žinau tą žmogų, todėl malonu pirkti“,– prisipažino viena jų – Zofija Petrauskienė.

Kodėl lietuviška – geriau

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo Noberto Uselio, braškių kainos Lietuvos turguose – skirtingos. Kuo arčiau Lenkijos, tuo jos mažesnės. Priklauso ir nuo derliaus. Jei jis negausus – uogų savikaina didesnė. Nors praėjusia žiema skųstis negalime, tačiau, prasidėjus pavasariui, savaitę laikėsi iki 20-ies laipsnių šaltis, o sniego nebuvo. Pašalę uogienojų kereliai nesugebėjo iškelti visų žiedynų. Mokslininko teigimu, taip atsitiko daugiausia Šiaurės Lietuvoje.

Kretingiškė Zina Juodienė proanūkei nupirko brangesnių lietuviškų, o sau – pigesnių lenkiškų braškių. „Neparagavusi nežinau, ar skoniu jos skiriasi“,– sakė ji.

Anot N. Uselio, šiaip braškė nėra labai įnoringas augalas. Labiausiai jam tinka priesmėlis ir priemolis. Geriausia sodinti nuo stiprių vėjų apsaugotoje, saulėtoje vietoje. Ruošiant dirvą svarbu, kad ji nebūtų piktžolėta. Reikia mokėti išsirinkti ir patinkančias veisles. Daigus geriausia išsiauginti iš jau sodintų pirmamečių braškių. Iš vidutinio ankstyvumo ypač populiari gerai deranti „Elkat“ veislė, iš vidutinio vėlyvumo – „Sonata“, iš ankstyvųjų – „Zumba“, „Honey“. Pastaruoju metu išvestos naujos veislės – „Azija“ ir „Sirija“.

Gero braškių derliaus galima sulaukti ir jų nepurškiant chemikalais, naudojant tik biologinės kilmės trąšas. Pasak N. Uselio, yra dvi braškių auginimo technologijos: tradicinė, kai nuo ligų ir piktžolių ginamasi pesticidais bei herbicidais, ir vis populiarėjantis būdas uogas auginti po specialia plėvele.

N. Uselis patvirtino, kad Lietuvoje nuo ligų ir kenkėjų braškės tręšiamos ir purškiamos tikrai mažiau, negu kaimyninėje Lenkijoje. „Ten dar vis naudojami ir tokie chemikalai, kurie Lietuvoje įrašyti į draudžiamųjų sąrašą“,– sakė jis. Mokslininko nuomone, lietuviškos braškės kvapnesnės, skanesnės ir vertingesnės dėl dar vienos priežasties – jos būna visada šviežios, sunokusios ant kerelių. „Mūsų ūkininkai jas suskina iš vakaro arba net tą pačią dieną prieš parduodant. O lenkiškos skinamos žalokos, jos sirpsta pakeliui į Lietuvą arba parduotuvių vitrinose“,– sakė mokslininkas.

* Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės teigimu, pernai rajone deklaruota 68,98 ha sodų ir 112,64 ha uogynų. Palyginti su ankstesniais metais, plotai šiek tiek padidėjo. 2012-aisiais buvo deklaruota 68,46 ha sodų bei 104,18 ha uogynų.

Vedėjos manymu, šis verslas reikalauja nemažai rankų darbo, todėl ūkininkai jo imasi atsargiai.

• Rašyti komentarą (22)