|
|
|
Nuskambėjo pirmasis tarptautinis festivalis
Šiemet Kretingos kultūros centro surengtas I tarptautinis folkloro festivalis ,,Pastauninko pintinis” sulaukė ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos folkloro ansamblių susidomėjimo. Jo organizatoriai tikisi, jog šis renginys taps nauja tradicija. Dvi dienas Kretingoje šurmuliavę vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ansambliai kartu su kretingiškiais paminėjo ir Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 10-metį, kurio proga per iškilmingą vėliavų pakėlimo ceremoniją ir įžiebiant simbolinę ugnį prie J. K. Chodkevičiaus paminklo miesto gyventojus bei svečius pasveikino mūsų kraštietė europarlamentarė Justina Vitkauskaitė-Bernard bei Kretingos rajono mero pavaduotojas Vytautas Ročys. ,,Mūsų rajonas gavo milijoninę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir tai yra milžiniškos investicijos į vandentvarką, kelių infrastruktūrą, švietimo ir kultūros įstaigų pastatų renovaciją. Šių ir daugelio kitų projektų be Europos Sąjungos paramos šiandien negalėtume įgyvendinti”, - kalbėjo vicemeras V. Ročys. Europarlamentarė J. Vitkauskaitė-Bernard tvirtino, jog Lietuva yra geras pavyzdys kitoms ES šalims, ir lietuviai turėtų šito nepamiršti, tuo didžiuotis ir nepasiduoti euroskepticizmui: ,,Lietuviai yra labai savikritiški ir pedantiški, tačiau jie nelinkę skųstis. Lietuvoje nėra taip blogai, kaip kartais mes patys save vertiname. Ir manau, kad mums labiausiai trūksta pasididžiavimo savimi”. Nuo pačių mažiausių iki vyriausiųjų Kretingos kultūros centro direktorius Pranas Razmus džiaugėsi, jog šis renginys susiejo skirtingas kartas: ,,Anksčiau rengiami folkloro festivaliai buvo orientuoti į suaugusiuosius, o šį festivalį paskyrėme vaikams, jaunimui ir pagyvenusiems žmonėms. ,,Pastauninko pintinis” įgijo ir tarptautinį statusą, kadangi jame dalyvauja du kolektyvai iš Latvijos”. Folklorinio ansamblio iš Latvijos ,,Liepu laipa” vadovė Vita Taulla pasakojo, jog jos vadovaujamą kolektyvą sudaro šeimos iš įvairių Latvijos regionų. Pasak vadovės, jų išskirtinis bruožas - kad ansamblyje dainuojamos sėlių dainos. ,,Šių genčių dabar jau nebėra, tačiau dainos vis dar išlikusios. Istorinės lietuvių bei latvių etnošaknys ir yra įdomiausios pasauliui. Kuo mūsų kultūra unikalesnė, tuo šalis turi daugiau savitumo ir geba išsiskirti iš kitų”, - kalbėjo V. Taulla. Liaudies muzikoje - tautos istorija Antrąją festivalio dieną kultūros namuose koncertavę jaunimo ansambliai iš Kretingos, Vilniaus bei Kauno dainavo lietuvių liaudies dainas savo tarmėmis, šoko savo krašto šokius, žaidė žaidimus. Festivalyje dalyvavusios Kretingos kultūros centro liaudies muzikos grupės ,,Kitep” vadovė Vitalija Valeikienė įsitikinusi: „Liaudies muzikoje yra užprogramuota mūsų istorija. Ar norime ją skaityti? O skaityti galima įvairiais būdais, panaudojant net šiuolaikines muzikos išraiškos priemones”. Pasak jos, lietuviai gali didžiuotis tuo, kad turi gerbtino išskirtinumo. ,,Jeigu iš dalies kažką ir praradome, tai bandome atkurti. Vienas pavyzdys - tarmės. Kretingoje dar dažną išgirsi porinant žemaitiškai. Stebėdama jaunimą džiaugiausi, kaip jis išdidžiai ir pagarbiai dainuoja apie savo tėvynę, kaip vingriai ir išradingai šoka”, - festivalio įspūdžiais dalinosi vadovė V. Valeikienė, linkėdama, kad šis festivalis taptų tradiciniu. Kretingos kultūros centro direktorius P. Razmus neslėpė, jog didžiuojasi kretingiškių pasiekimais - šiemet net 4 kolektyvai atrinkti į Dainų šventę, vyksiančią Vilniuje. ,,Mes turime gražią erdvę prie Kultūros centro, taip pat esame subūrę daug kolektyvų. Tikimės, kad folkloro festivalis bus rengiamas ir kitais metais. Galbūt jame dalyvaus dar daugiau ansamblių iš kitų Lietuvos miestų ir renginys taps gražia tradicija”, - vylėsi P. Razmus.
Gintarė PAULAUSKAITĖ
|
|
