|
|
|
Kretinga ieško savo veido
Kretingos muziejaus Baltojoje salėje įvyko Kretingos klubo „Krašto ainiai“ inicijuota diskusija apie Rotušės aikštės ir Vilniaus gatvės ateitį, išorinę ir vidinę reklamą. Renginyje dalyvavo Savivaldybės administracijos atsakingi asmenys, verslo atstovai, kai kurie rajono tarybos nariai, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedros dėstytojai. Vizijoje – turistų meka Renginį pradėjusi Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė apgailestavo, kad, nors buvo žadėjęs, dėl užimtumo negalėjo dalyvauti klubo „Krašto ainiai“ pirmininkas, Kretingos Garbės pilietis, Premjero patarėjas Antanas Vinkus. Ji perdavė jo sveikinimą kretingiškiams bei pritarimą atminimo ženklais įprasminti tuos, kurie mūsų mieste praeityje darė, o ir dabar daro didelius darbus. Surengti diskusiją direktorę paskatino informacija, jog Lietuvos mažų miestų erdvėms tvarkyti 2014–2020 m. bus skiriama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Kretingos širdis – Rotušės aikštė, rengiamasi skelbti jos rekonstrukcijos projektavimo konkursą. „Pasakykime, ko iš tiesų mes ten norime – ar toliau pataikausime „Maksimos“ reikmėms ir laikysime ten automobilių stovėjimo aikštę, ar, gerbdami savo praeitį, sieksime fragmentiškai atkurti dalį Kretingos istorijos, papildant ją naujais šiuolaikiniais akcentais,“– klausė V. Kanapkienė. Jos vizijoje Kretinga – jauki turistų meka su „gyvu“ centru, mažomis parduotuvėmis ir kavinukėmis, dvelkianti kava ir saldžiais pyragaičiais. Rotušę gaubia paslaptis Direktorės pavaduotojas Julius Kanarskas supažindino su Kretingos praeitimi. Kretinga pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1253 metais – anksčiau negu Lietuvos sostinė Vilnius. Bet daugelis to nežino, ši data niekur neįamžinta. Pats miestas įkurtas 1609-aisiais, tačiau turistas, atvykęs į Kretingą, šią datą taip pat pamato nebent reklaminiame lankstinuke. Pasak J. Kanarsko, Kretinga buvo tipinis XVII a. miestas, užėmė 1 hektarą ploto. Šalia buvo pastatytas bernardinų bažnyčios pastatų ansamblis. Dabartinės Rotušės aikštės pietinėje dalyje veikė turgavietė. Nėra duomenų, kaip atrodė pati rotušė, kurioje veikė ir miesto savivalda. Tik iš aprašymų žinoma, jog rotušė buvo dviejų aukštų, mūrinė, su bokštu. Jame kabojo varpas, mušantis valandas, miestiečius kviečiantis į turgų, teismą ar susirinkimus. Bokšto požemyje buvo įrengtas kalėjimas. Į turgų atvykusiems pirkliams buvo pastatyti dviejų aukštų mūriniai svečių namai. 1852 m. šį pastatą nusipirko evangelikų-liuteronų bažnyčia ir pritaikė savo reikmėms. 1888 m. gaisro metu ji sudegė. 1897–1899 metais pastatyta dabartinė evangelikų liuteronų bažnyčia. Gatvės – pagal kelius Gatvėms pavadinimai buvo suteikiami pagal pagrindinius kelius. Kęstučio gatvė vadinosi Gargždų, mat pro čia kelias ėjo į šį miestą, Mėguvos buvo pavadinta Klaipėdos gatve – pro čia visi važiuodavo į Klaipėdą, Žemaičių gatvė – Gatvė į ganyklas, nes ten driekėsi ganyklos, Birutės gatvė buvo pavadinta Vokiečių gatve, kadangi čia stovėjo iš miesto savivaldos lėšų išlaikomi namai, kuriuos nuomojosi amatininkai, daugiausia - vokiečiai. Dabartinė Rotušės aikštės dalis nuo „Maksimos“ iki bažnyčios vadinosi Bažnyčios gatve, vėliau ji pervadinta Vienuolyno gatve. J. K. Chodkevičiaus gatvė vadinosi Didžioji Sodo, nes dabartinio Pranciškonų gimnazijos stadiono vietoje buvo vienuolyno sodas. Pasak istoriko, miestą supo akmeninė siena. Prie jos naktimis nuolat būdavo budima, kad neįeitų pašaliniai, neturintys leidimo. Prasikaltusius miestiečius bausdavo – ištremdavo „už sienos“. Vytauto ir J. K. Chodkevičiaus gatvių sankryžoje buvo pagrindiniai vartai įvažiuoti į miestą. Pasak J. Kanarsko, ir tai reikėtų pažymėti kokiu nors simboliu. Ras vietą ir šv. Florijonui Dabartinėje J. K. Chodkevičiaus gatvėje, priešais senąją Savivaldybę, stovėjo šv. Florijono skulptūra. Manoma, kad ji sudegė 1908 m. Kretingoje kilusio didelio gaisro metu. Istoriko nuomone, šią skulptūrą būtų galima atkurti ir pastatyti Rotušės aikštėje, priešais liuteronų- evangelikų bažnyčią. Čia XIX a. pabaigoje stovėjo ugniagesių pastatas. „Būtų simboliška, nes sietųsi ir su istorija, ir su ugniagesių gyvenimu“,– sakė J. Kanarskas. Kretinga buvo daugiatautis miestas. Be lietuvių, žemaičių, čia gyveno vokiečių, danų, žydų. „Devyniolikto amžiaus viduryje beveik pusė gyventojų buvo žydai“,– pasakojo istorikas. Apleisto dabartinio „Mėguvos“ viešbučio vietoje buvo jų sinagoga. Tačiau jokio ženklo apie šį objektą taip pat nėra. Įdomu tai, kad Rotušės aikštė buvo grįsta akmenimis – vadinamuoju bruku. Aplink išsiskyrė važiuojamoji dalis. Tokia aikštė išsilaikė ilgai. Pasak J. Kanarsko, ji sunaikinta tik 1982 m., kai buvo rengiama dabartinė aikštė. Archeologinių tyrimų metu pastebėta, jog dalis bruko yra išlikę. J. Kanarskas ragino projektuojant Rotušės aikštės rekonstrukciją pamąstyti ir apie galimybę atstatyti senosios aikštės fragmentą – toje dalyje, kuri yra tarp Vytauto gatvės ir „Maksimos“. Tarp seniausių – buvusi „kulinarija“ J. Kanarskas sakė, kad senųjų pastatų išlikę labai nedaug. Medinius nusiaubė gaisrai. Kaip vieną seniausių išlikusių istorikas minėjo 1888 m. pastatytą buvusią „kulinariją“ priešais „Lauros“ parduotuvę. Jo manymu, seniausią išlikusį pastatą taip pat verta įamžinti. V. Kanapkienė ragino pamąstyti ir apie miesto prieigų vizualizaciją, padaryti ją informatyvią. Direktorė taip pat skatino pagalvoti, ir kokio pobūdžio reklamomis būtų galima pagerbti į rajono biudžetą mokesčius mokančius, Kretingą pasaulyje šiandien garsinančius verslininkus. Laiką skaičiuos miesto laikrodis Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Skruibienė pabrėžė, kad idėjų konkursą organizuos profesionalai – Architektų sąjunga. „Visi šiandien išsakyti įdomūs pasiūlymai bus surašyti ir perduoti projektuotojams,– žadėjo ji, be to, sakė, kad gyventojų pageidavimu miesto centre, toje vietoje, kur yra buvęs „Snoro“ kioskas, planuojama pastatyti informacinį stendą su saulės pavidalo laikrodžiu. D. Skruibienė plačiau kalbėjo ir apie jau parengtą Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektą. Ir ten, sakė, numatyti informaciniai stendai, nuorodos į lankytinas vietas, požeminiai šiukšlių konteineriai prie miesto kapinių vartų. Atlikta Vilniaus gatvės medžių ekspertizė – įvertinta, kurie gali likti, o kurie nebeturi vertės, todėl reikės iškirsti. Deja, sakė pavaduotoja, tokių – dauguma. Ekspertai palankiai įvertino vienintelę prie „Trevenos“ degalinės augančią sveiką liepą. Šis gamtos paminklas turėtų būti pažymėtas specialia lentele. Pasak D. Skruibienės, iš viso miesto erdvėms kompleksiškai tvarkyti Kretinga iš Europos Sąjungos planuoja gauti per 30 mln. Lt. Sutvarkytos bus teritorijos tarp vadinamosios žvyrduobės, prie „Vienaragio malūno“, palei Akmenos upę iki muziejaus, Pastaunyko parko teritorija prie lurdo. Detaliajame plane Rotušės aikštėje automobilių aikštelės nenumatyta, pėsčiųjų bulvaru, kokius jau turi kai kurie Lietuvos miestai, turėtų tapti centro dalis tarp Vytauto gatvės ir „Maksimos“. Kretinga – svarbiau Verslininkas tarybos narys Almantas Skruibys siūlė, kad pagrindinis projektavimo konkurso kriterijus būtų ne kaina, o profesionalumas. J. Kanarską pavadinęs vaikščiojančia enciklopedija, jis ragino panašią diskusiją surengti ir konkursą laimėsiantiems projektuotojams, kad šie patys išgirstų Kretingos istoriją, pažintų dabartinį jos pulsą. Klaipėdiečio dėstytojo Vakario Bernoto nuomone, miestą reikia kurti patogų, patrauklų turistams ir tokį, kuriame patiems norėtųsi būti. „Gyventi dabar, bet didžiuotis savo praeitimi – tai yra kertinė pozicija“,– sakė jis. Mintimis pasidalijo dėstytojas Adomas Skiezgilas, Savivaldybės architektė Ina Sviderskienė, mero pavaduotojas Vytautas Ročys, verslininkas Bronislovas Daukintis. „Malonu buvo pasiklausyti istorijos ir išgirsti, kokios permainos laukia Kretingos. Vardan to atsisakome mūsų kalakutų ūkį reklamuojančio stendo miesto prieigose. Tegul toje vietoje stovės kas nors visam miestui reikšmingo“,– geranoriškumu nustebino rajono tarybos narys Vladas Baltuonis, renginyje dalyvavęs su žmona verslininke Vilija Baltuoniene.
|
|
