|
|
|
Slenkstis į sielos ramybę
„Ateiti čia nėra lengva, bet išeiti – dar sunkiau“,- prisipažįsta Psichikos dienos stacionaro pacientai, negalintys atsidžiaugti, kad Kretingoje jiems pasiekiamos paslaugos, kokios įprastai būna sutelktos tik didmiesčiuose: individualios bei grupinės psichoterapeuto konsultacijos, relaksacijos, šviesos, meno, judesio, muzikos, filmų terapijos bei kiti pažangūs metodai, padedantys stiprinti sveikatą ir svarbūs ne mažiau negu medikamentinis gydymas.
Kretingos psichikos sveikatos centro direktorės Innos Viršilienės teigimu, klysta manantys, kad pasinaudoti Psichikos dienos stacionaro paslaugomis gali tik tie, kurie turi rimtų psichikos sutrikimų. Centras atviras ir tiems, kurių gyvenimo pamatai susvyravo dėl netekties skausmo ar kitokio įvykio, sukėlusio dvasios skausmą, stresą. Papildydamos vadovės žodžius, psichikos sveikatos slaugytoja Dovilė Rožmanovienė bei socialinė darbuotoja Aurelija Bričkutė Psichikos dienos stacionaro veiklą apibūdina kaip reabilitaciją – panašią į tokią, kai žmogus sveikatą stiprina, pavyzdžiui, po intensyvaus gydymo patyrus operaciją. Būna, liudijo pašnekovės, kad po 30 darbo dienų – tokia trukmė skiriama kiekvienam pacientui – sielos žaizdas apgydęs žmogus sugrįžta į darbą ir tam jis jaučiasi pasirengęs. Dienos stacionaro paslaugos yra finansuojamos Ligonių kasų, tačiau pacientui reikia turėti gydytojo psichiatro siuntimą. „Tai, ką žmonės mato filmuose, yra čia, jie tuo gali pasinaudoti. Sulaukiame palaikymo iš kolegų, dirbančių prestižinėse didmiesčių klinikose, – jie sveikina mus, kad turime programas ne tik popierines, bet realiai teikiamą visą spektrą paslaugų ir jos yra aukštos kokybės. Teikiamas paslaugų kompleksas paciento sveikatą stiprina kur kas veiksmingiau negu tik medikamentinis gydymas, nors ir jis yra reikalingas“,- teigė I. Viršilienė. Nuo pernai rugpjūčio 5 dienos, kai Psichikos dienos stacionaras tik atvėrė duris, iki gruodžio 31-osios paslaugos buvo suteiktos 106 pacientams. Tas pas pacientas sugrįžti į Dienos stacionarą turės galimybę tik po metų. Vienu metu Psichikos dienos stacionare lankosi 12-17 pacientų, kurie čia būna kasdien nuo 8 iki 16 val., o vakare sugrįžta į namus, todėl nesijaučia atitrūkę nuo šeimos. Artimieji gi džiaugiasi, kad turi laisvesnio laiko ir psichikos sutrikimų turintį žmogų gali palikti saugiose rankose, jis ten jaučiasi komfortabiliai, dalyvauja veikloje, kurios dienotvarkė sudaryta, atsižvelgiant į individualius poreikius.
I. Viršilienė džiaugėsi, kad stacionare dirba kvalifikuota komanda: gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, medicinos psichologas, psichikos sveikatos slaugytoja, socialinis darbuotojas, čia mokosi ir praktikantai iš mokymo įstaigų. Iš visų jų, įsitikinusi vadovė, darbas reikalauja ne tik žinių, bet ir universalumo, lankstumo, išmonės, o ir patys darbuotojai pripažįsta, jog mokosi iš savo pacientų, kurie yra įvairių sričių specialistai – šie, pavyzdžiui, pakužda idėjų, ką drauge nuveikti per kūrybinius užsiėmimus. „Čia niekas neduoda gyvenimo recepto, nepasako: elkis taip ar kitaip. Bet savotiškas stebuklas įvyksta. Gal ne visiems. Mačiau tokių, kurie iš čia išsinešė tą stebuklą“,- kalbėjo viena Psichikos dienos stacionaro pacientė. Tačiau kad pasiektų tą stebuklą – atrastų sielos ramybę – visiems Dienos stacionaro lankytojams tenka visų pirma išdrįsti peržengti įstaigos slenkstį. „Ne kartą tarpusavyje esame pasikalbėję apie tai, kad visuomenė neigiamai, o gal tiksliau – nesupratingai žvelgia į tai, kas prasideda žodžiu „psicho“. O juk šis žodis reiškia sielą. Ją turi kiekvienas žmogus, tik kartais nutinka taip, kad ta siela liūdi, žmogus sustoja ir nežino, ką daryti, kaip priimti tam tikrą įvykį ar situaciją,- pasakojo lankytoja. – Yra tekę išgirsti sakant, kad čia mėnesį laiko mokomės arbatinuką užvirinti. Taip gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų mes čia daug dirbame. Bet didžiulis darbas vyksta su savimi ir tas darbas yra nematomas. Įvairios terapijos padeda pačiam susivokti, kaip tam tikri dalykai žeidžia ir kodėl, o kiek stiprybės savyje turi. Atpažįsti save.“ Pacientė pasakojo, kad labai svarbus saugumo jausmas, konfidencialumas, kurį užtikrina Dienos stacionaro kolektyvas. „Mes čia susirenkame skirtingi žmonės, anksčiau nebuvę pažįstami. Tačiau vieni kitiems esame stipri palaikymo komanda. Tai, kad kartu dalyvaujame terapijose, veikloje – taip pat savotiškai gydo: kaip pajūrio akmenėliai, kurie būdami vienas šalia kito nusigludina kampus ir lieka švelnūs, apvalūs,- kalbėjo pacientė. – Jei tas akmenėlis būtų vienas – jame liktų aštrių kraštų.“
|
|
