|
|
|
Žemės gelmės kretingiškius skriaudžia
Kretingos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rajono Savivaldybėje pristatė praėjusiųjų metų geriamojo vandens kontrolės rezultatus. Posėdyje dalyvavo meras Juozas Mažeika, administracijos direktorius Virginijus Domarkas, pavaduotoja Danutė Skruibienė, Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja (Savivaldybės gydytoja) Vanda Verbutienė, įmonės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius, seniūnai. Fluoridai – didesnis baubas Veterinarijos tarnybos viršininko-valstybinio veterinarijos inspektoriaus Normanto Žeimio teigimu, aktualiausia problema lieka fluoridų ribinės vertės viršijimas viešai tiekiamame geriamajame vandenyje. Tokio vandens tiekimas turi būti įformintas nustatyta tvarka, nes fluoridai – toksinis rodiklis. Vandens tiekėjai, tiekdami nesaugų vandenį ir neturėdami leidimo jį tiekti ribotą laiką, pažeidžia Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymą. Tyrimo duomenimis, iš 45 vandentiekių 30-yje fluoridų kiekis viršijo leistiną kiekį. Leidimus ribotą laikotarpį tiekti tokį vandenį turi Kūlupėnų ir Žadeikių vandenvietės. Šiuo metu jose vyksta vandens gerinimo įrenginių statybos darbai. Vandenį, kuriame fluoridai viršija reikalavimus, vartoja 6 tūkst. 491 rajono gyventojas. Daugiausia fluoridų – Laukžemės, Vaineikių, Dauginčių, Leliūnų, Gargždelės, Dvaralio, Erlėnų, Laivių, Padvarių socialinių globos namų vandenvietėse. Posėdyje dalyvavusi šios įstaigos direktorė Rima Narmontienė teigė, jog vandentiekį ruošiamasi perduoti rajono Savivaldybės žinion. „Patys mes neturime galimybių gerinti vandens kokybės. Nesame vandens gavybos įmonė, negalime dalyvauti projektuose ir tam prašyti lėšų, todėl geriausia išeitis – perduoti rūpintis Savivaldybei“,– sakė ji. Aktuali problema – padidėjęs geležies kiekis artezinių gręžinių vandenyje. 2013 m. atliktų tyrimų duomenimis, iš 45 vandentiekių 31-ame geležis viršijo leistiną 200 mikrogramų litre kiekį. Geležis yra korozijos indikatorius, vandenyje nepageidaujama, nes suteikia rusvą atspalvį ir pablogina skonį. Daug jos yra Kartenos, Kašučių, Plokščių, Tūbausių, Lubių, Gintarų, Raguviškių, Kluonalių, Kalniškių, Jokūbavo vandenvietėse. Amonis leidžiamus kiekius viršijo 10-yje vandentiekių. Indikatorinis rodiklis manganas leidžiamą kiekį viršijo Kalniškių vandentiekyje. Gyvena viltimi Pasak N. Žeimio, džiugu tai, kad nuo praėjusiųjų metų vaikų ugdymo įstaigoms jau perkamas fasuotas vanduo, atitinkantis saugos ir kokybės reikalavimus. Viešai tiekiamą geriamąjį vandenį pernai vartojo 30 tūkst. 664 Kretingos rajono gyventojai, individualiai juo apsirūpino 9 tūkst. 483 rajono gyventojai. Pernai tiekėjų registre buvo 2 viešojo vandens tiekimo įmonės – bendrovė „Kretingos vandenys“ ir Padvarių socialinės globos namai. Vanduo viešai tiekiamas 45 vandentiekiais. Pagal kiekį didžiausia yra Kretingos vandenvietė, per parą tiekianti vidutiniškai 1 tūkst. 919 kub. m geriamojo vandens. Salantų, Vydmantų, Kūlupėnų ir Darbėnų vandenvietės per parą tiekia nuo 100 iki 200 kubinių metrų vandens. Kitos 40 vandenviečių tiekia mažiau kaip 100 kub. m vandens per parą, o 12-os jų paros vandens poreikis nesiekia nė 10 kub. m. Kretingos, Salantų ir Vydmantų vandenvietėse veikia geriamojo vandens gerinimo įrenginiai, šiose vietovėse geriamasis vanduo atitinka kokybės rodiklius. Neretai vandens tiekėjai išgirsta vartotojų klausimą: kodėl po vienodai tenka mokėti tiek už kokybišką, tiek už prastą vandenį? Buvo paaiškinta, kad tai priklauso ir nuo vartotojų skaičiaus. Kai ilgai netekantis vanduo užsistovi, jo kokybė blogėja. Be to, nėra galimybės nuvesti atskirus tinklus ir atskirti vandenį, tiekiamą gyventojams bei gamybinėms reikmėms. „Esame Dievo paskirti gyventi tokioje vietovėje, kur vanduo nėra toks geras, kokį reikėtų gauti iš žemės gelmių. Gyvename viltimi, žiūrime, kas bus numatyta 2014–2020 metų europinėje programoje. O šiandieną mūsų Savivaldybė – viena tų, kurios daugiausiai investuoja į vandentvarkos projektus, bet to nepakanka. Turime geoterminių gręžinių, tačiau jų naudojimas – brangus malonumas“,– sakė meras J. Mažeika ir linkėjo, kad vykdomi vandentvarkos projektai būtų sėkmingai tęsiami. Žingsniai pirmyn Apie tęsiamus ir būsimus projektus kalbėjo bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius. Artimiausi planai – vykdyti darbus Grūšlaukės, Jokūbavo ir Salantų vandenvietėse, baigti tvarkyti Darbėnų vandentiekį. 2014–2020 m. vandens gerinimo įrenginius statyti numatyta Baublių, Laukžemės, Raguviškių, Juodupėnų, Rubulių gyvenvietėse. „Tai – bendras projektas, perspektyviniai planai parengti, jie dar bus derinami su Savivaldybės administracija“,– sakė įmonės direktorius. Pasak G. Valinevičiaus, prioritetai numatyti gyvenvietėms, kuriose gyvena per 300 gyventojų. Svarstoma galimybė Dupulčių ir Kurmaičių vandentiekį jungti prie Kretingos. Kūlupėnų, Kartenos, Kalniškių vandentiekis turėtų būti baigtas įrengti gegužę - birželį. „Džiaugiuosi, kad netrukus dar tūkstantis gyventojų gaus kokybišką geriamąjį vandenį“,– sakė V. Verbutienė.
|
|
