Už neteisėtus kirtimus baus dešimteriopai

Aplinkos ministro Valentino Mazuronio įsakymu dešimteriopai padidintos baudos už neteisėtų kirtimų metu gamtai padarytą žalą.

Pasak Benedikto Sauserio, galima pasidžiaugti, kad nelegalių kirtimų mūsų rajone – nedaug.

Be dokumentų – nė žingsnio

Pasak Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio Kretingos rajono vyriausiojo specialisto Benedikto Sauserio, anksčiau už kiekvieną kubinį metrą medienos, ketvirtoje – ūkinių miškų – grupėje iškirstos plynu kirtimu, žalos įkainis buvo 40, o dabar - 400 Lt, iškirtus neplynu kirtimu, atitinkamai - 20 ir 200 Lt. Už iškirstus medžius draustinyje bauda buvo 150, dabar – 1 tūkst. 500 Lt.

Nuo gegužės 1-osios keičiama ir apvaliosios medienos gabenimo tvarka.

Anksčiau gabenimo lapą pakako užpildyti vežant 3 ir daugiau kubinių metrų, o pagal naująją tvarką pildyti reikės vežant ir vieną kubinį metrą medienos. Be to, būtina turėti miško nuosavybę bei asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. „Jei mediena vežama iš ten, kur kirsti buvo reikalingas leidimas, tai teks turėti ir jį“,– sakė B. Sauseris.

Jo teigimu, nelegalūs kirtimai Kretingos rajone nesudaro nė procento nuo bendro iškirstos medienos tūrio, tačiau prevencija – būtina.

Visi Lietuvos miškai suskirstyti į keturias grupes. Pirmajai, kurioje ūkinė veikla apskritai draudžiama, priklauso rezervatai. Antrajai grupei – rekreaciniai, vandens apsauginiai miškai, draustiniai. Čia veikla ribojama, plyni kirtimai, kai didesniame negu 10 arų plote iškertami visi medžiai, – negalimi. Trečiąją grupę sudaro apsauginiai miškai, kuriuose kertamų medžių brandos amžius didesnis, o ir kirsti vienu metu galima mažesnį plotą. „Kiekvienai medžių rūšiai nustatytas skirtingas brandos amžius“,– sakė B. Sauseris. Pavyzdžiui, eglė gali būti kertama sulaukusi 71-erių, beržas, liepa, juodalksnis – 61-erių, drebulė – 41-erių, pušis –101-erių, o ąžuolas – 121 metų.

„Mes ir esame tam, kad miškų savininkus konsultuotume miškų naudojimo, atkūrimo, apsaugos klausimais“,– paklaustas, kaip tą amžių nustatyti, atsakė B. Sauseris.

škirtai – atsodink

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vedėjo Ernesto Lučausko teigimu, per metus su įvairiausiais klausimais užsuka apie 700-800 miškų savininkų. Jų rajone iš viso yra per 5 tūkstančius.

Anksčiau, norint kirsi medžius, buvo būtina turėti leidimą. Pasikeitus tvarkai, leidimo nebereikia, tačiau savininkas privalo iš anksto raštu pranešti, kokius medžius, kiek ir kaip kirs. Nepranešus galima kirsti tik sausus ir išvirtusius medžius. Savininkams leidžiama kirsti po 3 kub. m medienos iš hektaro, bet ne daugiau 15-os kubinių metrų iš visos valdos.

Iškirtę plynus kirtimus, savininkai per trejus metus privalo mišką atsodinti. „Iki termino likus metams, mes raštu juos informuojame, primename, nes už kiekvieną neatsodintą hektarą skiriama pusantro tūkstančio litų administracinė bauda“,– sakė E. Lučauskas.

Dabar pavasaris – pats laikas pasirūpinti sodmenų daigais ir sodinti.

• Rašyti komentarą (0)