Edvardo Stalmoko paveiksluose - Žemaitijos grožis

Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Kretingos skyriuje atidaryta Darbėnų seniūno Edvardo Stalmoko tapybos darbų paroda. Parodoje, kuri veiks mėnesį, eksponuojama 11 darbų.

Pasak Edvrdo Stalmoko, jo paveikslus supranta visi ir jam netenka aiškinti, kas juose pavaizduota.

Didžioji dalis eksponuojamų paveikslų – naujausi darbai, nutapyti dar šią žiemą. Pasak paties parodos autoriaus E.Stalmoko, lankytojams nereikia aiškinti, kas nutapyta – jo peizažus visi puikiai supranta.

Dailininko darbai – nevienadieniai. Nutapyti vienam peizažui prireikia ne mažiau dviejų savaičių, o kartais - ir viso mėnesio. Tai priklauso nuo paveikslo dydžio. E.Stalmokas daugiausia tapo žiemą, - gyvenant kaime, vasarą laukia kiti darbai.

- Mano paveikslai primena XIX amžiaus tapytojų darbus, - sakė pašnekovas prisipažindamas, jog žavisi Antano Žmuidzinavičiaus, Kazio Šimonio, Isako Levitano, Ivano Šiškino bei kitų dailininkų darbais.

Dabar dauguma dailininkų pasirenka modernistinę, o ne romantinę kryptį. E.Stalmoko peizažuose užfiksuotos akimirkos - tai ne tik šiandien matyti vaizdai, bet ir išlikę prisiminimuose iš vaikystės. Peizažuose atsispindi Žemaitijos gamta – juose nėra didelių upių ir kalvų. Pašnekovas prisipažino bandęs tapyti jūrą, tačiau ji neišėjusi tokia, kokią jis norėtų matyti. Pasak dailininko, rytais peizažo spalvos būna sodresnės, spalvingesnis yra ir dangus. Dieną visos spalvos sušvelnėja.

Paskatintas jau anapilin iškeliavusio Kurto Skroblio, E.Stalmokas pradėjo tapyti prieš gerus tris dešimtmečius, ir yra nutapęs apie 500 peizažų. Jo darbai yra iškeliavę Vokietiją, Ameriką, Rusiją, Angliją, Latviją bei kitas šalis.

Meno paslapčių E.Stalmokas mokėsi Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose dailės studijoje, kuriai vadovavo Aleksandras Ilginis.

• Rašyti komentarą (7)