|
|
|
Valstybės atkūrimo dieną atvėrė dainų bei šokių skrynią
Minint Valstybės atkūrimo dienos 96-ąsias metines salantiškiams veiklos netrūko: krepšinio bei teniso mėgėjai rungėsi varžybose, kiti rinkosi į Salantų kultūros centrą, kur buvo surengta muzikos popietė „Nuo vakarų ligi rytų gros kapelos kartu“, dar kiti aplankė laisvės kovų vietas.
Pagerbė laisvės gynėjus „Vasario 16-oji – tai idėjos pradžia, kurią tęsė ir tvirtino Nepriklausomybės kovų savanoriai, birželio sukilėliai, pokario partizanai, Sausio 13-osios laisvės gynėjai. Vasario 16-oji nėra tolima praeitis, ji - amžina vertybė ir gyvuoja iki šiol“,- įsitikinę salantiškiai žygeiviai Gabrielė Būtaitė bei Arvydas Gurkšnis, kartu su kitais bendraminčiais Valstybės atkūrimo minėjimo proga surengę žygį „Lietuvių kova dėl laisvės amžina“, kurio metu Salantų apylinkėse aplankė su laisvės kovomis susijusias vietas. Žygį jie pradėjo apsilankę buvusio enkavėdistų bei stribų būstinės pastato kieme, kur 1946–1954 metais buvo kalinti, tardyti, nukankinti pokario rezistentai. „Vienas iš paskutiniųjų miško brolių norų buvo, kad vietoje, kur gulėjo išniekinti, būtų suręstas medinis kryžius. Deja, Salantuose atminimo kryžiaus, praėjus daugiau negu 20 metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo, nėra. Vasarą ketiname imtis iniciatyvos įamžinti šią atminimo vietą“,- sakė žygeiviai. Jaunuoliai taip pat aplankė rezistentų palaidojimo vietas Žvainiuose, Pesčiuose, Žudgalyje, kur uždegė atminimo žvakes. Žvainiuose, Salanto slėnio durpyno bei šalia žydų kapinių buvusių bulviarūsių duobėse buvo užkasinėjami saugumo būstinėje nukankinti, valsčiaus ir rajono teritorijoje nukauti Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai. Liudytojų teigimu, šiame durpyne ilsisi apie 40–50 Lietuvos partizanų, jų ryšininkų ir rėmėjų – daugiausia žuvusių Salantų, Platelių apylinkėse. Žygeiviai, sukorę 12 kilometrų, užsuko ir į Žudgalio kaimo durpyną. Iš salantiškio Konstantino Diekonto jie sužinoję, kad ten taip pat, tikėtina, stribai užkasdavę žuvusius miško brolius. „Kada Salantų prelatas Antanas Simaitis per pamokslą 1946 metais atvirai pagrūmojo, kaip lietuviai gali savo tautiečius kišti po ledu – tada partizanus vietoje Žudgalio pelkių pradėjo vežti į Žvainių durpyną“,- salantiškio K. Diekonto prisiminimais pasidalijo žygeiviai. Grįžę jaunuoliai Salantų kultūros namuose įsiliejo į šokių bei dainų sūkurį, kurį vedė centro darbuotojas, skautų „Raitijos“ vadovas Liudas Augaitis. Surengė kapelų koncertą Salantų bendruomenė, kaip jau įprasta, rinkosi prie Nepriklausomybės paminklo Salantų dvaro parke, kur buvo pakelta trispalvė, uždegtos atminimo žvakės visiems laisvės gynėjams, grojo Dapšauskų šeimos pučiamųjų ansamblis. Vėliau Salantų kultūros namuose susirinkusieji turėjo progą pasiklausyti kapelų skambesio: koncertavo telšiškiai „Smagratis“, Skuodo kultūros centro kapela „Bartuva“‚ karteniškių grupė „Vo tep“, Salantų meno mokyklos instrumentinė kapela bei Salantų kultūros centro vyrų kapela. Visus susirinkusius džiugino Salantų meno mokyklos ugdytinių Lino Drąsučio, Audronės Jockutės bei Gretos Zajančauskaitės soliniai pasirodymai. Šventinį savaitgalį Salantų gimnazijoje įvyko tradicinis krepšinio turnyras Salantų seniūno taurei laimėti, kuriame varžėsi salantiškių, kūlupėniškių, šateikiškių bei svečių iš Skuodo rajono Šačių komandos. Pirmąją vietą iškovojo Kūlupėnų vyrai, antri liko šateikiškiai, treti – šatiškiai, o traumų išretinta Salantų „Vėjo“ komanda liko paskutinė. Dėl Salantų seniūnės Sigutės Jazbutienės taurės varžėsi ir tenisininkai. Tarp 15 žaidėjų pirmąją vietą užėmė Jonas Valinskas, antras liko Kretingos rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Ročys, trečias – Kazys Stankus, o ketvirtas kraštietis, šiuo metu Mažeikiuose gyvenantis Rimantas Lubys. Taip pat varžybose dalyvavo ir buvę salantiškiai – Vilius Stankus iš Klaipėdos, Aloyzas Rumbutis iš Kretingos, Juozas Jakštas iš Plungės.
|
|
