|
|
|
Mokslo šaknys gali būti ir saldesnės?
„Geriau pasitikėti savo žiniomis, negu nurašyti svetimas klaidas“ – tokiais žodžiais savo nuomonę apie mokinių nusirašinėjimą per pamokas išreiškė „Kuprinės“ atliktos anoniminės apklausos respondentas. Visgi net trys ketvirtadaliai 145 apklausos dalyvių pripažino, jog teko bent kartą gyvenime nusirašinėti. Tad kur slypi tokio sukčiavimo priežastys?
Nusirašo, nes bijo tėvų Beveik pusė apklausos dalyvių tikino, jog nusirašinėjimas – ne nuodėmė, o 25% laikėsi neutralesnės nuomonės, teigdami, jog kartais pasukčiauti galima, tačiau „kas per daug, tas nesveika“. Likusi dalis respondentų karštligiškai gynė nuoširdaus mokymosi vertę. Apklaustieji išsakė ir tokią nuomonę, kad dažnai mokiniai nusirašo prisibijodami savo tėvų. „Kalama į galvas, jog mokytis reikia dėl savęs, tačiau kai gauname blogą pažymį, argi neliekame apšaukti? Todėl mokiniai ir nusirašinėja – kad tik gautų gerą pažymį ir išvengtų barnių bei kritikos. O sulig kiekviena „špargalke“ nyksta ir paties mokymosi prasmė – kad už gerus pažymius daug svarbiau įgyti daugiau žinių,“- taip apie nusirašinėjimo priežastis samprotavo apklausos dalyviai. Nusirašinėja, nes gali Mokinių sukčiavimui pamokose labai nepritaria Pranciškonų gimnazijos anglų kalbos mokytoja Vilma Domarkienė. „Labai supykstu, kai pagaunu savo mokinius nusirašinėjant,- sakė ji. – Negaliu pasakyti universalaus vaisto, kaip išgydyti mokinius nuo tokio sukčiavimo, nes dažnai viskas priklauso nuo situacijos: kartais užtenka įspėjimo, o būna, kad tenka ir mažinti pažymį. Taip pat iš savo patirties galiu pasakyti, jog kartais blogo pažymio neparašymas veikia daugiau, negu jo parašymas. Tai tampa paskata mokiniui pakeisti savo blogą elgesį“. Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos istorijos mokytoja Dalia Zibalienė įsitikinusi: ar mokinys nusirašinėja per pamokas, priklauso nuo mokytojo sukurtos tvarkos. „Jei jos nėra, mokinys ir nusirašinėja. Tačiau nusirašydamas mokinys pirmiausiai apgaudinėja pats save, o ne mokytoją. Dabar populiariausias būdas nusirašinėti yra naudojantis mobiliuoju telefonu, todėl aš prieš kontrolinį darbą visų mokinių telefonus surenku į krepšelį, kad neturėtų galimybės jais pasinaudoti,- pasakojo D. Zibalienė. – Tačiau ir per mano pamokas yra galimybė nusirašyti – jei mokinys pats savo ranka parašo 11 paruoštukių ir vienuoliktąją atiduoda man, tai nusirašyti leidžiu.“ Kad mokinio nusirašinėjimas dažnai priklauso nuo mokytojo griežtumo, tokią nuomonę išsakė ir 71 „Kuprinės“ apklausoje dalyvavęs respondentas. Rizikuoja dėl geresnio pažymio Vos ketvirtadalis apklaustųjų teigė, jog pamokose niekada nenaudojo „šperų“, o kiti bando gudrauti: braižo formules ant penalų, žymisi taisykles ant vadovėlių aplankalų ir pan. Pranciškonų gimnazijos 2Gb klasės mokinė Ugnė Sungailaitė nusirašinėjimą vertina nevienareikšmiškai – tai esą dažnai priklauso nuo situacijos. „Nusirašinėti yra labai blogai, nes mokiniai patys nebesimoko, naudojasi draugais, jų darbu. Tačiau gali būti, kad mokiniui nusirašyti norisi dėl visai kitų priežasčių, pvz., žūtbūt stengiasi gauti kuo geresnį pažymį, nors ir jaučiasi įdėjęs visas pastangas mokydamasis“,- svarstė U. Sungailaitė. Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinys Žymantas Rimkus nusirašinėjimo nevertina kaip labai blogo dalyko – juk gauti gerą pažymį neįdėjus daug pastangų ir nesugaišus daug laiko mokymuisi yra visai neblogai. „Nusirašinėjimas yra gana rizikingas dalykas. Bet jeigu tai sugebi – per daug problemų nėra. Tik jei nusirašai, vadinasi, neišmokai temos, o gali būti, kad būtent tų žinių ir prireiks ateityje, pavyzdžiui, per egzaminus“,- kalbėjo vaikinas. Jo nuomonei pritaria bendraklasis Aurimas Lukauskas: „Iš tiesų kartais norisi nusirašinėti. Tačiau tai – tik dėl geresnių pažymių.“ O štai kretingiškė Ema, kuri šiuo metu studijuoja universitete ir nenorėjo viešinti savo pavardės, pasakojo: „Mokykloje retai naudodavau „šperas“ vien dėl to, kad nemokėdavau nusirašyti. Dažnai mano paruoštukės buvo tik užsitikrinimas, kad jas galėčiau panaudoti, jeigu kartais užsimirščiau. Visgi yra tekę pasukčiauti, dažniausiai – istorijos pamokoje. Dabar manau, jog daug naudingiau būtų buvę laiką aukoti ne „šperų“ darymui, bet mokymuisi.“ Kas sunkiau: kalba ar mokslinės formulės?
Apklausa parodė, kad šiandien moksleiviai daugiausia kankinasi su istorijos, fizikos ir užsienio kalbų dalykais, todėl per šias pamokas ir stengiasi pasinaudoti paruoštukėmis. Paklausta, kodėl, kaip mano, jos dėstomas dalykas gali būti gana sunkus jaunuoliams, anglų kalbos mokytoja V. Domarkienė teigė, jog mokymosi sėkmė labiausiai priklauso nuo įdėtų pastangų. „Kartais mokiniai neišmoksta elementariausių žodžių, prie kurių reikia nuoširdžiai praleisti vos keletą minučių, arba neįsimena kalbos taisyklių vien dėl to, kad patingi. Ir tada mokiniai puola nusirašyti svetimų atsakymų nuo bendraklasių“,- sakė V. Domarkienė. U. Sungailaitė sakė neturinti problemų mokydamasi anglų kalbos. „Anglų kalbą labai mėgstu. Paprasčiausiai nėra net ko nusirašinėti: taisyklės klasėje lengvai įsimena pačios, žodžiai – taip pat. Turiu labai gerą anglų kalbos mokytoją, klasėje nėra įtampos, baimės“,- sakė U. Sungailaitė. Tačiau mokinė pripažįsta, jog fizikos pamokoje ir ji susiduria su problemomis. „Per šią pamoką norisi nusirašinėti,- prisipažįsta mergina. - Fizikos nemėgstu. Ten – labai daug teorijos, kurią reikia iškalti atmintinai. Daugybė formulių tiesiog pasimiršta, tačiau mokausi kiek sugebu.“ Sukčiauja, nes nebespėja išmokti Bene pusė anketos respondentų pripažino, kad kartais jie ar jų draugai yra vos ne priversti nusirašinėti, nes mokymosi krūvis yra tiesiog per didelis. Net 35% apklausos dalyvių patiria jausmą, kad jiems nuoširdžiai mokytis nebeužtenka laiko. „Dažnai mokytojai užduoda tiek namų darbų ir įvairių kontrolinių, kad atrodo, jog jų vienų dėstomi dalykai mokykloje ir yra temokomi“,- teigė vienas apklausos respondentų. Dar kitas irgi buvo panašios nuomonės: „Nusirašinėja labai daug žmonių, nes kartais tiesiog neįmanoma vienai dienai išmokti medžiagos 2 ar 3 kontroliniams. Mokytojai tuos kontrolinius gali pavadinti savarankiškais darbais, betgi ir jiems reikia rengtis.“ Pranciškonų gimnazijos 2Gd klasės mokinė Agnė Česnavičiūtė taip pat neigiamai vertina tai, kad kelių dalykų kontroliniai darbai rašomi tą pačią dieną. „Mokydamasis kelis dalykus vienu metu, mokinys sunkiau įsimena, ką mokosi, sunkiau susikoncentruoja ir pradeda panikuoti“,- sakė ji. A. Česnavičiūtė meno, kad pasukčiauti kontrolinio metu norisi, kai mokinys nelabai supranta dėstomą dalyką ir tenka „aklai iškalti“ teoriją, o praktikos darbai taip ir lieka nesuprasti. O mokytoja V. Domarkienė yra įsitikinusi, kad būtent nusirašinėjimas, o ypač – pamokos metu, ir trukdo mokiniams daug ką išmokti, nes jie pradeda panikuoti, blaškytis. „Tas jaudulys neleidžia jiems susikaupti ir logiškai mąstyti, ypač, kai visas dėmesys yra sukauptas ten, iš kur yra galimybė gauti atsakymą. Tokiu atveju nebelieka paties mokymosi“,- teigė V. Domarkienė.
Eglė DIRMEITYTĖ,
|
|
