Ligoninės priimamasis – reformos rėmuose

Kretingos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrius (PSPS) kasdien užgultas pacientų: medikams per parą jų tenka priimti po 60-70, o užplūdus virusinėms infekcijoms – net po 80-90, nors kas antras iš jų turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tai, kad žmonės nežino arba nesilaiko visoje šalyje galiojančios tvarkos, neretai yra skyriuje kylančių konfliktų priežastis.

Pacientus PSPS registratūroje pasitiko: (iš kairės) vedėja Ana Tranauskienė, slaugytojos padėjėja Nijolė Jurgutienė ir slaugytoja Irena Kontrimienė.

Pirmoji pagalba - šeimos daktaras

„Kretingos ligoninė yra vienintelė rajone, būtinąją pagalbą teikianti visą parą, todėl jau savaime Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbuotojams tenka labai didelis darbo krūvis. Be to, čia besilankančių pacientų kasmet daugėja. Problema yra ta, kad dauguma - net 52 proc. - asmenų atvyksta aplenkdami savo šeimos gydytojus: be siuntimų ir bet kuriuo paros metu“, - užaštrėjusią problemą iškėlė Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė.

O iš tikrųjų, mano ligoninės vadovė, šeimos gydytojas geriausiai žino savo pacientą ir jo sveikatos problemas, jis yra arčiausiai žmogaus ir pirmiausiai turėtų juo pasirūpinti. Tačiau mūsų šeimos gydytojai nedirba vakarais, savaitgaliais ar švenčių dienomis, skirtingai, negu užsienio šalyse, kur medikai patys pakaitomis budi ir priima pacientus visą parą, arba yra pasirašę sutartis su kitomis gydymo įstaigomis.

Kita vertus, Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjos Anos Tranauskienės žodžiais, neretai žmonės ir patys piktnaudžiauja: „Ateina, sako - savaitę laikosi temperatūra, bet pas šeimos gydytoją nesilankė todėl, kad šis atostogauja arba pasibaigęs jo darbo laikas, nors jį turi priimti pavaduojantis šeimos gydytojas. Arba pacientui nepatiko jį priėmęs šeimos gydytojas – neva, paskyrė ne tuos vaistus ir jis pageidauja papildomų tyrimų. Tokiems išsyk atsakau, kad būtų neetiška pertikrinti šeimos gydytojo darbą“.

Reforma supriešino medikus ir pacientus

I.Volskienė įsitikinusi, kad tarp žmonių dar galioja sovietinių laikų stereotipai, kada lengvai buvo guldoma į ligoninę, jie to tikisi ir šiandien: „Vos sunegalavę skuba į Priėmimo skyrių su visais būtinais daiktais, ir pagal seną įprotį reikalauja, kad paguldytume į ligoninę. Tačiau hospitalizacijos tvarka yra gerokai pasikeitusi – hospitalizacija yra mažinama, vis labiau taikant ambulatorinį gydymą. Visuomenė senėja, ligos tampa sudėtingesnės, bet pagal reformą jie vis dažniau turi gydytis namie, prižiūrint šeimos gydytojams“, - pabrėžė ligoninės vadovė. Anot jos, šiandieną medikai yra įsprausti į griežtus Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus reglamentus, pagal kuriuos suteikiama būtinoji arba skubioji pagalba. Yra sudarytas ligų sąrašas, pagal kurį guldoma stacionariam gydymui.

„Gydymas ligoninėje visame pasaulyje yra labai brangus, - pabrėžė I.Volskienė. - Dėl šios priežasties visame pasaulyje mažinama hospitalizacijos, o didinama ambulatorinių paslaugų“. Ji mano, kad ši jau kone dešimtmetį vykstanti medicinos reforma savotiškai supriešino medikus ir pacientus. Žmonės nežino pokyčių, nes dauguma senosios kartos žmonių išlaikė ir sovietmečio gydymo tvarkos suvokimą.

Po renovacijos Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje įrengta reanimacinė palata (nuotr.), 3 vietų stebėjimo palata, izoliatorius, gipsinė, terapinės apžiūros bei chirurginiai kabinetai, operacinė.

Negalioja eiliškumas

Šiame ligoninės skyriuje negalioja pacientų eiliškumo tvarka – kuriam reikalinga skubesnė pagalba, nusprendžia patys gydytojai. Kai užplūsta pacientų ir susidaro eilės, žmonės neretai pyksta, kad vienas, pirmiau atvykęs, laukia ilgiau, o gydytojas priima vėlesnį.

I.Volskienė paaiškino, kad Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje pagalba suteikiama pagal 4 paciento sveikatos būklės kategorijas, kurias nustato apžiūrėjęs gydytojas.

Pirmajai priskiriamos gyvybei grėsmingos būklės, kai medicininė intervencija reikalinga nedelsiant: sustojus širdžiai ar kvėpavimui, praradus sąmonę, prasidėjus viso kūno traukuliams ir pan.

Antrai kategorijai priskiriamos pavojingos būklės, kai sveikata blogėja taip sparčiai, kad kyla grėsmė sveikatai, - tada pagalbą būtina suteikti per 10 min. nuo atvežimo.

Trečiajai kategorijai priskiriama būsena, kada iškyla potenciali grėsmė gyvybei, jeigu gydymas nebus pradėtas per 30 min., tai – sunkus nukraujavimas, rankų ir kojų tirpimas, sutrikusi kalba ir kt.

Ketvirtajai kategorijai priskiriamos paciento būklės, kada gali kilti sunkios pasekmės, jei gydymas nebus pardėtas per 1 val.: šlapimo sulaikymas, galvos traumos be sąmonės praradimo, traumos ir nelaimingi atsitikimai, gyvūnų ar erkių įkandimai ir kt.

„Gydytojas turi ne tik pats nuspręsti, kurios kategorijos pagalbą suteikti, bet ir išsamiai užpildyti dokumentus, o tai kaskart užima nemažai laiko. Pagal tas formas Ligonių kasos apmoka ligoninei už pacientui suteiktas paslaugas“, - pabrėžė I.Volskienė.

Rūpinasi ir atvežtais į morgą

PSPS bendrosios praktikos slaugytoja Irena Kontrimienė ją papildė: „Šiemet įvestos naujos kompiuterinės programos, pagal kurias duomenis apie kiekvieną pacientą patalpinamos į bendrą šalies duomenų bazę. Įvedus paciento asmens kodą, išsyk paaiškėja, ar šis draustas, ar ne. Būna, kad žmogus sumeluoja dirbąs, o pasirodo, kad jis parvykęs iš užsienio. Arba ateina ką tik užsiregistravęs Darbo biržoje, tačiau duomenys į sistemą dar neperduoti, ir pyksta, kad jo nenorime priimti“.

Be to, iš Priėmimo skyriaus pacientai su šeimos gydytojų siuntimais bei atliktais tyrimais iš anksto suplanuota tvarka yra guldomi į kitus ligoninės stacionaro skyrius.

„Reformos eigoje skyriuje atsirado dar viena – stebėjimo – paslauga, kurios anksčiau nebuvo. Jei po apžiūros nėra galimybės tiksliai įvertinti paciento būklės ar po suteiktų paslaugų dar gali kilti pavojus, žmogus paguldomas 4 – 24 val. į atskirą stebėjimo palatą“, - šios paslaugos esmę apibūdino I.Volskienė.

Priėmimo skyriaus darbuotojoms priskirta ir dar viena funkcija: jos turi įleisti ir registruoti į ligoninės morgą komunalininkų atvežtus mirusiuosius, kol šie bus išgabenti teismo medicinos ekspertams. Bendrosios praktikos slaugytoja Irena Kontrimienė patikino, jog per savaitę būna po 1- 2 tokius atvejus.

Ligoninės priimamasis kasdien užgultas pacientų.

Ligoninė taiso klaidas

A.Tranauskienė neslėpė, jog dideli krūviai ir tempas jų skyriuje augina ir psichologinę įtampą: ligonį atvežę namiškiai trypčioja, kaišioja galvas į kitus kabinetus, taip apsunkindami personalo darbą. „Suprantama, kad nė vienas čia neateina sveikas ir geros nuotaikos, todėl kartais netinkamai pasakytas žodis ar nesuprastas pajuokavimas išprovokuoja konfliktą. Situacija labai priklauso nuo paties žmogaus: kitas užpyksta, kai gydytojas paklausia, kokiomis jis ligomis persirgęs ar jis nevartojęs alkoholio. Tačiau tuos dalykus yra būtina žinoti, norint nustatyti negalavimų priežastį“, - jautriausias savo darbo puses atvėrė gydytoja.

I.Volskienė taip pat neslėpė, jog per didelį žmonių srautą ir skubėjimą medikai taip pat ne visada yra jautrūs ir dėmesingi pacientams.

„Šiemet atlikome įstaigos auditą: įvertinome problemas ir radome taisytinų vietų, dėl to Priėmimo skyriuje įsteigėme dar vieną slaugytojos etatą – dabar dieną dirba 3 slaugytojos ir 2 padėjėjos bei gydytojas, o naktį budi 2 slaugytojos“, - patikino I.Volskienė.

*

22 tūkst. - tiek pacientų, manoma, priims Kretingos ligoninės PSPS šiemet. Palyginti: 2011 - 2012 m. buvo priimta 21 tūkst., 2010 m. – 20 tūkst., 2007 m. – 17 tūkst., 2003 m. – 11 tūkst. pacientų.

Į Kretingos ligoninės PSPS kreipiasi: 52 proc. – be šeimos gydytojų siuntimų, 22 proc. su siuntimais, 26 proc. ligonių atveža Greitosios medicinos pagalbos automobiliai.

40 proc. pacientų suteikiama chirurginė, 60 proc. – terapinė pagalba.

Planine tvarka į stacionaro skyrius per PSPS kasmet hospitalizuojama 5,5 tūkst. pacientų.

• Rašyti komentarą (1)