|
|
|
Vėžio gydymui – naujos galimybės
Vakarų Lietuvoje onkologiniai ligoniai nuo šiol bus gydomi dar efektyvesniu ir saugesniu spindulinio gydymo metodu. Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) pirmoji šalyje šį rudenį piktybiniams navikams gydyti pasitelkė volumetrinę moduliuoto intensyvumo spindulinę terapiją. Šis metodas – vienas inovatyviausių pasaulyje. KUL Aukštųjų energijų skyriaus vedėja dr. Aista Plieskienė įsitikinusi, jog įdiegus šią naujos kartos trimatę spindulinę terapiją, centras gali lygiuotis į geriausius Europos radioterapijos centrus.
Po vienu stogu Šiuolaikinė spindulinė terapija Vakarų Lietuvoje pirmuosius žingsnius žengė 2010 metais, kai KUL Aukštųjų energijų skyriuje buvo atliktos pirmosios šiuolaikinės trijų išmatavimų konforminės spindulinės terapijos procedūros linijiniu greitintuvu. Kasdien skyriuje įvairaus klinikinio profilio spindulinės terapijos paslaugos teikiamos per 100 pacientų, o kasmet čia gydoma apie 1200 žmonių. Pacientams atliekamos išorinės ir kontaktinės spindulinės terapijos procedūros. Visa spindulinio gydymo įranga skyriuje nauja. Po vienu stogu be spindulinio gydymo onkologiniams ligoniams atliekamos sudėtingos operacijos, skiriama chemoterapija, kuri šiuolaikiniam vėžio gydymui labai dažnai skiriama kartu su spinduline terapija. Teikiamos ir kitos onkologiniams ligoniams svarbios paslaugos, tokios kaip reabilitacija. Gydymo planą čia aptaria aukštos kvalifikacijos multidisciplininė gydytojų komanda. Kartais spinduliai pakeičia skalpelį Dirbti į Klaipėdą iš Briuselio atvykusi KUL Aukštųjų energijų skyriaus vedėja dr. A. Plieskienė sakė, kad spindulinė terapija gali būti viena iš kompleksinių onkologinių ligų gydymo metodų, o kartais netgi gali pakeisti chirurginį: „Jei chirurgas dėl naviko išplitimo ar aukštos rizikos pažeisti gyvybiškai svarbius organus skalpeliu negali pašalinti naviko, spindulinis gydymas tampa pagrindiniu. Operacinį gydymą spindulinė terapija dažnai pakeičia, kai gydomi galvos – kaklo, plaučių, prostatos, gimdos kaklelio ar analinio kanalo piktybiniai navikai“. Anot jos, siekiant pažaboti vėžį, dažnai kartu skiriama ir chemoterapija, o sutaptinio gydymo efektyvumas prilygsta operaciniam. Dabar Lietuva spindulinės terapijos vėžio gydymo srityje žengia koja kojon su pasauliu: jei praeityje būdavo švitinamas didelis tūris, dabar navikai švitinami tiksliau, taikinio tūris vis mažėja, dozės optimizuojamos. „Su senąja spindulinio gydymo įranga tekdavo švitinti gana daug sveikų audinių, todėl ir spindulių dozė buvo parenkama mažesnė, gydymo rezultatai buvo prastesni. Šiuolaikinės technologijos pacientams atveria visiškai naujas galimybes. Nauji spindulinės terapijos metodai leidžia realizuoti didesnę suminę spindulių dozę navikui, apsaugoti, maksimaliai tausoti kitų greta naviko esančių gyvybiškai svarbių organų funkcijas“, - pasakojo KUL Aukštųjų energijų skyriaus vedėja. Šio skyriaus pacientams nuo šių metų spalio taikomas naujas volumetriškai moduliuoto intensyvumo spindulinės terapijos metodas pasitelkiant RapidArc techniką. Šis išorinės spindulinės terapijos metodas - vienas inovatyviausių pasaulyje. Tai naujos kartos trimatė spindulinė terapija, kuri leidžia išgauti ypač tolygų spindulių dozės pasiskirstymą navike, maksimaliai apsaugant šalia taikinio esančius sveikus audinius.
Metodika sparčiai plėtojama Į klinikinę praktiką naują volumetrinės moduliuoto intensyvumo spindulinės terapijos metodą Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai įdiegė pirmieji šalyje. Dr. A. Plieskienė įsitikinusi, jog šio metodo įdiegimas atvėrė naujas piktybinių navikų gydymo galimybes Lietuvoje. Šiuo metodu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kasdien jau gydoma apie 30 proc. visų švitinamų pacientų, o artimoje ateityje jų skaičius dar išaugs. „Įdiegus naują metodą neįmanoma iškart juo imti gydyti visų pacientų. Per dieną skyriuje atliekama apie šimtas įvairaus profilio spindulinės terapijos procedūrų. Ilgiausiai trunka ne pati švitinimo procedūra, o paciento paruošimas jai. Vieno paciento paruošimas naujajai volumetrinės moduliuoto intensyvumo spindulinės terapijos procedūrai trunka beveik tris kartus ilgiau negu švitinant senuoju būdu“, - kalbėjo dr. A. Plieskienė bei pridūrė, jog nė vieno naujo metodo įdiegimas nėra lengvas procesas. Trumpesnė ir tausojanti procedūra Nors paciento paruošimas gydymui naujuoju spindulinės terapijos metodu trunka ilgiau, tačiau pati volumetrinės moduliuoto intensyvumo spindulinės terapijos procedūros trukmė yra gerokai trumpesnė. „Šiuolaikinių imobilizavimo priemonių pagalba pacientai procedūrai paguldomi, fiksuojami reikiamoje padėtyje ir taip nejudėdami jie turi išgulėti visą procedūros laiką. Tai nėra lengva. Tad greitesnė procedūra yra patogesnė pacientui. Jos trukmė priklauso nuo klinikinės situacijos sudėtingumo, bet naudojant naująjį metodą procedūra vidutiniškai nuo 10-15 minučių gali sutrumpėti net iki 3 minučių“, - skaičiavo medikė. Dr. A. Plieskienė teigė, jog pasitelkę naująjį volumetrinės moduliuoto intensyvumo spindulinės terapijos metodą, šiandien jau galime išsaugoti ypač jautrių mažoms spindulių dozėms kritinių organų funkciją. Toks metodas nepakeičiamas saugant gyvybiškai svarbias galvos smegenų struktūras, endokrinines liaukas, netgi kraujagysles. „Gydant naujuoju metodu užtikrinamas ypač tolygus spindulių dozės pasiskirstymas navike. Maksimaliai tausojami greta esantys kritiniai organai, net jei navikas yra vietiškai išplitęs“, - kalbėjo pašnekovė. Modernios įrangos stygius Vis dėlto net ir pačios naujausios technologijos stebuklų nedarytų, jei nebūtų jomis dirbti gebančių aukštos kvalifikacijos medikų. Šiuo metu KUL Aukštųjų energijų skyriuje dirba 5 gydytojai onkologai radioterapeutai, 5 medicinos fizikai ir 9 radiologijos technologai, kurie užtikrina aukštą spindulinės terapijos paslaugų kokybę. Visi skyriuje dirbantys medikai patirties dažnai semiasi stažuotėse užsienyje. Rengiant ir įgyvendinant paciento spindulinio gydymo planą svarbus visos skyriaus komandos darnus ir kruopštus darbas. Gydytojas onkologas radioterapeutas paskiria spindulinį gydymą, kartu su radiologijos technologais rengia paciento imobilizacines priemones, atlieka kompiuterinę tomografiją ir virtualią stimuliaciją, apibrėžia švitinimo tūrį, kritinius organus. Medicinos fizikai kompiuterine planavimo sistema atlieka paciento spindulinės terapijos planavimą. Vėliau trimatėje erdvėje parengtą, neretai ne vieną, virtualų gydymo planą įvertina kartu su gydytoju onkologu-radioterapeutu. Pagal pasirinktą planą, kontroliuojant gydytojui onkologui-radioterapeutui ir medicinos fizikui, pacientui atliekamos spindulinio gydymo procedūros. Kad procedūros kokybiniai parametrai atitiktų parengtą virtualų planą, medicinos fizikai reguliariai atlieka kokybinius įrenginių parametrų matavimus, kartu su inžinieriais užtikrina sklandų įrenginių darbą. Dr. A. Plieskienė džiaugėsi, jog per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje spindulinės terapijos srityje dirbančių medikų skaičius išaugo, jų trūkumo nebėra. Tačiau susiduriama su kita problema – labai trūksta įrangos. „Šiuo metu šalyje iš viso veikia 11 naujos ir senos kartos linijinių greitintuvų. Spindulinė terapija onkologinių ligų gydyme taikoma vis dažniau, jos galimybės tapo platesnės, todėl pacientų srautas kasmet auga, o įrangos trūksta. Šiemet Europos vėžio kongrese buvo paskelbta, kad visoje šalyje įrangos papildymui ir atnaujinimui iki 2020 m. dar trūksta 9 linijinių greitintuvų“, - kalbėjo medikė.
Milda ANCEVIČĖ
|
|
