Gyvenimo kaina – įveikta baimė kalbėti

„Nebijok kalbėti“ – su tokiu šūkiu „Jaunimo linijos“ savanoriai atvyko į Kretingos psichikos sveikatos centrą, kur specialiai suorganizuotame renginyje susitiko su gyventojais ir kvietė juos nebijoti kalbėti, jei kyla minčių apie savižudybę, ir paskatinti atsiverti artimąjį, jei pastebima, kad jį slegia liūdnos mintys.

Emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ vadovas Paulius Skruibis pavaizdavo: kaip vis traukiant po vieną kaladėlę griūva visas bokštas, taip viena po kitos užklupusios problemos gali „griauti“ žmogų.

Renginio įspūdžius perteikusi Kretingos psichikos sveikatos centro direktorė Inna Viršilienė pasakojo, kad jaukią susitikimo atmosferą sukūrė kretingiškių Roko Balsio, Aurimo Stonio ir Veronikos Šlionskytės atliekamos dainos, o „Jaunimo linijos“ vadovas Paulius Skruibis žmones pakvietė diskutuoti apie pagalbą sau ir artimui. Susirinkusieji galėjo rūpimus klausimus užrašyti ant lapelių – į juos atsakė „Jaunimo linijos“ savanoriai.

„Kai kažkas paklausė apie savižudybės priežastis, Paulius Skruibis į tai atsakė labai vaizdžiai. Iš medinių kaladėlių pastatęs bokštą, jis kvietė žmones įvardinti problemas, įvykius, kurie gali žmogų pastūmėti į suicidines mintis. Tai gali būti sveikatos bėdos, skyrybos, prasti santykiai su artimaisiais, finansiniai sunkumai ir t.t. – kiekviena bėda yra tarsi tos kaladėlės, kurias traukiant viena po kitos, subyra ir visas bokštas. Taip pat „subyra“ ir žmogus. Nėra vienos priežasties, pastūmėjusios nusižudyti – tai būna nesėkmių lavina, kurios žmogus nebepajėgia įveikti“,- kalbėjo I. Viršilienė.

Tad savižudybių prevencijos iniciatyva „Nebijok kalbėti“, kurią organizuoja „Jaunimo linija“ bei dainininkas Andrius Mamontovas, ir siekiama žmones paskatinti neužsidaryti savyje ir nesigėdinti problemomis pasidalinti su artimaisiais ar psichologais.

„Kartais mes visus gyvenimo įvykius ir faktus tarsi pritaikome prie savo požiūrio, jie lyg patvirtina mūsų tiesą. Bet apie tai papasakojus kitam žmogui, gali paaiškėti, kad tie patys dalykai gali būti vertinami ir kitaip,- sakė I. Viršilienė. – Jei šalia nėra žmogaus, kuriuo pasitikima, galima kreiptis į mūsų centro psichologus. Nereikia išsigąsti, jei žmogus nežino, kaip padėti dvasinių problemų slegiamam artimajam. Pasakyti, kad labai nori padėti, bet nežino, kaip, ir patarti kreiptis į specialistus – irgi yra didelė pagalba.“

Pasidalinti savo mintimis, nerimu susirinkusieji galėjo ir po renginio „Nebijok kalbėti“, nes kiekvienas galėjo individualiai pasikalbėti su „Jaunimo linijos“ savanoriais.

Anot I. Viršilienės, reikėtų visada rimtai reaguoti, jei žmogus kalba apie norą pasitraukti iš gyvenimo – net jeigu manoma, kad jis tokiu pasakymu tenori išgąsdinti ar pagrasinti. „Signalas apie norą pasitraukti iš gyvenimo gali būti ne tik prislėgtos artimo žmogaus nuotaikos, bet ir staigus jo pralinksmėjimas. Tokiu atveju nereikia nusiraminti, kad visos bėdos jau praėjo – gali būti, kad žmogui pagerėjo nuotaika, nes jis pagaliau priėmė sprendimą“,- atkreipė dėmesį I.Viršilienė.

Pasak jos, mitas, jog žudosi tik psichiniai ligoniai, labai stiprūs ar labai jautrios sielos žmonės, – nereikia pasitraukimo iš gyvenimo žingsnio paversti heroizmu. „Visi žmonės yra jautrios sielos, skiriasi tik mechanizmas, kaip žmogus geba įveikti stresinę situaciją, sau padėti“,- pastebi I. Viršilienė.

Be to, polinkis savižudybei nėra paveldimas, tačiau savižudžio artimiesiems kyla didesnė rizika pasielgti taip pat, nes jiems buvo parodytas pavyzdys, sugriautas tabu, jog gyvybė yra šventas dalykas. „Tad pasitraukiantis iš gyvenimo žmogus turėtų suvokti ir jausti atsakomybę, jog jo poelgį gali pakartoti ir jo vaikai“,- sakė I.Viršilienė.

Susitikimas su „Jaunimo linija“ suorganizuotas pagal Sveikatos stiprinimo programą, kurią finansuoja Kretingos rajono savivaldybė.

• Rašyti komentarą (0)