Padeda amžinybėn iškeliauti oriai

Kretingos ligoninėje moderniai įrengtos 73 kv. m ploto patalpos, skirtos paliatyviajai pagalbai – palengvinti nepagydoma liga sergančio ligonio fizines bei dvasines kančias ir padėti ligoniui bei jo artimiesiems mirtį priimti oriai, kaip natūralų žmogaus būties procesą.

Kretingos ligoninėje paliatyviąją pagalbą teikianti Chirurgijos skyriaus komanda: (iš dešinės) vyriausioji slaugytoja Regina Lacitienė, slaugytojos Daiva Šiaulytė ir Rima Tumpienė, Vidaus ligų skyriaus vedėja gydytoja Alma Jankauskienė ir slaugytoja Rūta Ona Alminienė.

Tik po vieną ligonį

Paliatyvioji pagalba – visiškai nauja paslaugų sritis Kretingos ligoninėje, kuriai ligoninė turėjo įsigyti licenciją. Dviejų vietų paliatyviosios pagalbos palata buvo įrengta šį kovą greta Chirurginio skyriaus.

Patalpos atskirtos viena nuo kitos, jose įrengtos mobilios lovos, prie jų - paciento gyvybinių funkcijų stebėsenos aparatūra. Naujosios patalpos ne tik modernios, bet ir labai jaukios. Į jas įėjus, pro langą lyg paveikslas matosi rudens vėtrų blaškomas parkas.

Šios vietos dažniausiai skirtos sunkiems onkologiniams ligoniams, tačiau gali būti gydomi ir širdies – kraujagyslių ligomis, AIDS sergantys žmonės.

„Nors poreikis paliatyviajai pagalbai yra didžiulis, tačiau kol kas tegalime priimti slaugyti ir gydyti po vieną ligonį, nes Ligonių kasos lėšų teskyrė tik 1 asmens priežiūrai. Didžioji dalis sunkių ligonių vis dar yra nukreipiami į intensyvios terapijos arba slaugos palatas“, - teigė Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė.

Paliatyviosios pagalbos lovadienio kaina suaugusiam asmeniui – 146 Lt, vaikui – 167 Lt. Tie pinigai - ne tik už medikamentus bei slaugos priemones, bet ir elektrą, vandenį, šildymą, darbuotojų atlyginimus. Slaugytojų darbą palengvina atskiroje patalpoje pastatyta automatinė plovimo – dezinfekavimo mašina.

Paliatyviosios pagalbos paslaugas, anot I.Volskienės, teikia kvalifikuotų specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, socialinis darbuotojas bei jų padėjėjai, o, esant poreikiui, iškviečiamas psichologas, psichoterapeutas arba kunigas.

Kretingos ligoninės paliatyviosios pagalbos komandoje dirba dvi gydytojos – Vidaus ligų skyriaus vedėja Alma Jankauskienė bei gydytoja Genė Norkienė ir pakaitomis - Chirurginio skyriaus personalas.

p>

Medikai taip pat skaudžiai išgyvena kiekvieno žmogaus kančią bei išėjimą. Paliatyviosios pagalbos palatoje – slaugytoja Rima Tumpienė.

Sunkiausia – susitaikyti su realybe

A.Jankauskienė neslėpė, jog paliatyvioji pagalba tebėra daugybę iššūkių medikams kelianti naujovė ne tik Kretingos ligoninėje.

„Tai – palyginti nauja medicinos sritis visame pasaulyje: pirmasis hospisas, kur teikiama pagalba mirštantiems žmonėms, įkurtas Anglijoje tik 1967 m. Lietuvoje apie paliatyviąją pagalbą imta kalbėti apie 1993 m. Specialūs skyriai kūrėsi tik prie onkologinių ligoninių. Dabar didžiausias – 30 vietų – skyrius įkurdintas Vilniaus onkologinėje ligoninėje, veikia skyriai Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje“, - tvirtino A.Jankauskienė.

Kretingos rajono Salantų slaugos ligoninėje taip pat yra įrengtos 2 paliatyviosios pagalbos lovos. „Per pusmetį dar, kaip sakoma, nespėjome apšilti kojų. Sunkiausia yra ne teikti medicininę pagalbą – čia įprasti dalykai, bet – psichologinės situacijos, žmogiški santykiai, - tvirtino gydytoja. – Tiesos sakymas negali būti tiesmukas. Kiek atskleisti tiesą, priklauso nuo paties ligonio – kiek jis pasirengęs sutikti mirtį. Iš pradžių, kai žmogus tik sužino apie savo ligą, jį ištinka šokas, bet po to jis pradeda susitaikyti su realybe. Tačiau viltis visuomet yra gyva. Vienas žmogus, sergantis onkologine liga, išgyvena metų metus, ir pasąmonėje iš anksto pasirengia mirčiai, o kitą liga pakerta jau paskutinėje stadijoje“.

Antra vertus, medikių manymu, negalima prisiimti Dievo vaidmens, ir pradėti prognozuoti, kiek žmogui liko gyventi, nes tikroji diena žinoma tik Aukščiausiajam.

Medikės žodžiais, sergančiojo artimuosius parengti artėjančiai mirčiai yra gerokai lengviau, negu patį ligonį. Greta psichologinio parengimo susitaikyti su neišvengiamybe ir žvelgti į mirtį kaip į natūralų reiškinį, ligi pat gyvenimo pabaigos ligoniui paraleliai yra suteikiama ir medicininė pagalba.

Slypintys susitapatinimo pavojai

Per šį pusmetį Kretingos ligoninėje paliatyvioji pagalba suteikta tik 4 asmenims, tačiau mirtį čia pasitiko tik vienas iš jų.

„Vienas pacientas buvo nukreiptas operaciniam gydymui, o viena močiutė, kuri, atrodė, jau nebepakils, išvyko iš čia savo kojomis“, - kalbėjo gydytoja.

Jai pritarė Chirurginio skyriaus slaugytoja Rima Tumpienė: „Labai priklauso ir nuo ligonio nusiteikimo. Ta močiutė buvo tokia optimistė, laidydavo juokus, išeidavo į koridorių pamankštinti geliančių kojų“, - apie šiltus paciento ir personalo tarpusavio santykius kalbėjo R.Tumpienė. Kol pajėgė, viena pacientė išsivirdavo kavos ir arbatos, ant palangės augino gėles. „Ligoniams pasiūloma pasiklausyti muzikos, paskaityti laikraščių, tačiau dažniausiai tokie žmonės nori ramybės“, - pastebėjo R.Tumpienė.

Anot A.Jankauskienės, patys medikai labai sunkiai išgyvena kiekvieno žmogaus išėjimą, - akivaizdžiai mato, kaip jo gyvenimo kreivė krypsta žemyn.

„Pasaulio mastu, kaip rodo statistika, stambiose ligoninėse labai didelis paliatyviosios pagalbos personalo savižudybių skaičius. Dažnai ir jiems patiems teikiama psichologinė pagalba, nes darbuotojai susitapatina su fizinę, o dažnai - ir dvasinę kančią išgyvenančiais pacientais“, - pastebėjo gydytoja.

Paliatyviajai priežiūrai, skirtingai nuo 4 mėn. trunkančios slaugos, nėra laiko ribojimo. Dėl to ir pacientų kaita šiose palatose yra lėta.

*

Paliatyviosios pagalbos palatos buvo įrengtos Kretingos ligoninei vykdant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra bei stacionarinių paslaugų optimizavimas Kretingos ligoninėje“. Bendra šio projekto vertė – 3,8 mln. Lt.

• Rašyti komentarą (4)