|
Pastauninko parke - kretingiškių landšaftinė vizija
Šį rudenį Kretingoje baigiama tvarkyti vieną iš landšafto požiūriu gražiausių miesto vietų – Pastauninko parką, nusidriekusį palei Pastauninko upelį ir tvenkinius ligi istorinės miesto širdies – Pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios ansamblio bei senosios gimnazijos.
Parkas formavosi istoriškai „Pastauninko parkas, kurio plotas – 18 ha, yra istoriškai susiformavusi Kretingos miesto dalis, buvusios vienuolyno žemės. Dar prieškariu užtvenkus Pastauninko upelį, buvo suformuoti 2 tvenkiniai, kuriuose pranciškonai veisė žuvis - jie turėjo savo karpių ūkį, malūną. Šalia upelio, įtekančio į Akmeną, tebestovi miesto lurdo grota, statyta pagal Prancūzijos Lurdo modelį. Netoliese – senosios kapinės su šio miesto didikų grafų Tiškevičių kapų koplyčia“, - į Pastauninko parko svarbą istoriniame miesto kontekste pažvelgė Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Martinkus. Sovietmečiu Pastauninko parke buvo įrengta vasaros estrada – miesto švenčių, renginių bei jaunimo susibūrimo vieta. Parkas išpuoštas Kretingos rajono tautodailininkų drožiniais – skulptūromis, mediniais suolais. Visas šias vietas pamėgo miestiečiai bei jų svečiai. „Tačiau per dešimtmečius parko infrastruktūra gerokai susidėvėjo, todėl ir buvo imtasi atkurti jo grožį“, - pabrėžė D.Martinkus. Akcentas – akmenų juosta Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto Tado Patamsio teigimu, Pastauninko parko tvarkymo projektas yra suskirstytas į 2 etapus – šią vasarą pradėtas pirmas renovacijos darbų etapas. Pirmajame etape bus sutvarkyta dešinioji parko pusė: pradedant laiptais nuo Kretingos kultūros centro, pakloti pėsčiųjų takai, o palei juos nutiesta natūralių akmenų juosta. Vienas tako pakraštys jau paryškintas maždaug 40 cm pločio akmens kontūro juosta. „Tai - pagrindinis parko akcentas. Šis takas ties tvenkinio viduriu išplatėja, pavirsdamas aikštele, kurią nuo šlaito atskyrė sumūryta tvorelė. Čia bus įrengta poilsio zona su suolais bei stovu dviračiams“, - parko architektūrinius akcentus išskyrė T.Patamsis. Iš viso šioje renovuojamoje parko atkarpoje atsiras 25 modernaus dizaino suoliukai, 13 šiukšliadėžių, bus įrengti 25 nauji šviestuvai. Parko takai pakloti šiuo metu populiaria, parkų želdinių grožį paryškinančia medžiaga - dolomito atsijomis. Taip pat yra pakloti ir Palangos Birutės parko takai.
Prieš pradedant šios miesto kraštovaizdžio teritorijos atnaujinimą, 2010 m. buvo išvalyti abu Pastauninko upelio tvenkiniai. Valymo darbai kainavo 550 tūkst. Lt, iš kurių 467 tūkst. Lt - Europos regioninės plėtros fondo parama.
Fontanas ir pontoninis tiltas
Projektas „Kretingos miesto Pastauninko parko sutvarkymas ir pritaikymas turizmo bei kitoms viešoms reikmėms“ yra finansuojamas taip pat iš Europos regioninės plėtros fondo - darbams atlikti buvo skirta 492,4 tūkst. Lt. Kretingos rajono savivaldybė prie šio projekto įgyvendinimo prisidėjo 87 tūkst. Lt.
D.Martinkaus žodžiais, antrajame Pastauninko parko tvarkymo etape lėšų darbams taip pat ketinama bandyti gauti iš ES fondų. Bus tvarkomi takai palei pirmąjį gimnazijos tvenkinį, esantį prie Kultūros centro, vasaros estrada ir žemutinis takas, vedantis jos link.
„Gimnazijos tvenkinyje yra numatyta įrengti fontaną, pontoninį tiltą su išėjimu į žiemą veikiančią natūralią čiuožyklą“, - tolimesnę parko tvarkymo darbų eigą apibūdino D.Martinkus.
Pastauninko parko renovacijos viziją sukūrė klaipėdietis architektas Saulius Druskis, kurio pateiktas projektas laimėjo tarp kitų 8 Kretingos rajono savivaldybės skelbto konkurso pretendentų.
„Esu aplankęs nemažai parkų Lietuvoje ir užsienyje, - kiekvienas jų turi savo charakterį. Kretingos Pastauninko parkas savitas savo istorija, jame – daug vandens, gražus šlaitas, teritorija ištęsta į ilgį. Todėl natūrali akmenų juosta – lyg esminis viso parko akcentas, kuriuo stengiausi išryškinti šios vietovės originalumą“, - pabrėžė S. Druskis.
*
Pastauninko tvenkiniai rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart buvo paminėti 1771 m. Juos iškasė Kretingos pranciškonų vienuolyno, kurio žemės buvo aplinkui, broliai. 1884 m. jie pastatė pirmąjį mūrinį tiltą per Pastauninką Kretingos mieste, dabartinėje Vilniaus gatvėje, tebestovintį ligi šiol. Prie tvenkinio statėsi vienuolyno trobesiai – tvartai, malūnas, kluonas, vyno darykla, tačiau 1933 m. vienuoliai ją nugriovė ir iš akmenų sumūrijo lurdo grotą.
|