|
Kretingoje – ikonografijos tradicijų tąsa
Broliai pranciškonai, laikydamiesi ilgametės tradicijos, besibaigiant vasarai Kretingos pranciškonų vienuolyne buvo surengę ikonografijos mokyklą tiems, kas norėjo pažinti šio sakralaus meno pradžiamokslį.
Piešti ikonas mokė Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas italas Karlas Bertagnin, jam asistavo brolis Paulius Vaineikis. Abu jie yra Kretingos vienuolyno ikonografijos mokyklos mokytojai nuo 1996 m. Pirmasis šio sakralaus meno mokymo sklaidą Lietuvoje pradėjo K. Bertagnin, pats piešti ikoną Italijoje išmokytas ortodoksų ikonografo. P. Vaineikio teigimu, Kretingos vienuolyne nuo Chodkevičių laikų veikė meno artelė, kurioje gimė lig šiol išlikusios stalės su nukankintų šventųjų atvaizdais Kankinių koplyčioje. Todėl po sovietmečio čia vėl sugrįžus pranciškonams, buvo sumanyta įkurdinti ikonografijos studiją ir mokyti tikinčiuosius piešti ikoną. „Ikonografijos mokyklų tikslas yra supažindinti žmogų, kas yra ikona, kad jis per ją labiau priartėtų prie Dievo, labiau pažintų Bažnyčią ir pats išmoktų piešti ikoną. Mes duodame startą, o toliau pats žmogus turi tobulėti, kad taptų ikonografu, - pabrėžė brolis Paulius. – Tapymo įgūdžius, panašiai kaip ir grojant muzikos instrumentu, reikia nuolat praktikuoti. Jei iš 10 stovyklos dalyvių bent vienas tampa ikonografu, vadinasi, stovykla pasisekė“. Pati pirmoji ikonografijos stovykla po Nepriklausomybės buvo surengta Pakutuvėnuose, ji buvo ekumeninė: buvo pakviesti įvairių krikščioniškų konfesijų atstovai - katalikai, ortodoksai, protestantai. „Nes ikona, nepaisant Bažnyčios skilimo XI a., yra vieningas jos sakraliojo meno kūrinys, o ne vien ortodoksų, kaip kai kurie mano. Dabar ikona sparčiai sugrįžta ir į Vakarų – Romos katalikų bažnyčią“, - paaiškino ikonografijos mokytojas. Šiemet ikonografijos pradmenų mokėsi 10 tikinčiųjų iš visos Lietuvos.
|