Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(994) 2015-10-30

Iki gruodžio mėnesio bus nuardytos bibliotekos statybvietę Kretingoje saugančios tvoros.

Iki gruodžio turėtų nelikti Kretingos centro vaizdą gadinančios, aptrešusios ir išsiklaipiusios tvoros, kuri juosia jau aštuntus metus statomą Kretingos miesto biblioteką.

Pastatą užsandarins

Paskutines vitrinas biblioteką statanti bendrovė „Vėtrūna“ įsipareigojo sudėti iki šių metų lapkričio 1 dienos. Sumontavus vitrinas abu statyti nebaigto pastato korpusai bus galutinai uždaryti ir į pastatą pašaliniai lengvai patekti nebegalės. Pastatui saugoti bus sumontuotos vaizdo kameros ir tvorų nebereikės. „Žinant, kaip statybininkai vykdo duotus pažadus, jeigu iki gruodžio 1 dienos pastatą uždarys, bus gerai“, – apie planuojamo statybos etapo pabaigtuves sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas.

Nuardžius tvoras bus atnaujintas Kretingos kultūros centrą su Rotušės aikšte jungiantis pėsčiųjų takas. „Tikimės, kad taką sutvarkys bendromis pajėgomis abu rangovai: buvęs – bendrovė „Ringesta“ ir dabartinis – bendrovė „Vėtrūna“. Turėtume su jais susitarti“, – kalbėjo V. Domarkas.

Lėšas statybai trupina toliau

Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos pastato Kretingoje projekto vertė – 4 mln. 167,7 tūkst. eurų (14 mln. 390 tūkst. litų), statyba buvo pradėta 2008 metų sausį. Statybos darbus laimėjusi bendrovė „Ringesta“ buvo užsimojusi biblioteką pastatyti per porą metų. 2008-ųjų balandžio 29 dieną bibliotekos pamatų kertinį akmenį pašventino tuometinis Kretingos katalikų parapijos klebonas brolis pranciškonas Evaldas Darulis. Į pamatus buvo įkasta ir kapsulė su žinia ateities kartoms. Statyba buvo suplanuota ir pradėta, kai rajonui vadovavo meras socialdemokratas Valerijonas Kubilius. Bibliotekos naująjį pastatą suprojektavo 2006 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas Saulius Juškys.

Bendrovės „Ringesta“ vadovas, dabartinis Savivaldybės tarybos narys Almantas Skruibys tais 2008 metais viešai buvo prasitaręs, kad jeigu būtų užtikrintas statybos finansavimas, bendrovė statybą galėjo užbaigti ir 2009 metais. Artėjame prie 2016-ųjų slenksčio, o pradėtai statybai užbaigti dar reikia apie 2,6 mln. eurų (apie 9 mln. Lt).


Aleksas Kulvietis:

– Pirmiausia – tai humanitarinės pagalbos klausimas. Reikia suprasti, ką išgyveno šie žmonės. Jeigu mes turime galimybę bent laikinai jiems padėti, kodėl gi ne. O tam tikros profesijos, kalbų mokėjimo reikalavimas – iš dalies politinis niuansas, susijęs su Europos sąjungos direktyvomis. Juk tam pabėgėliui, kuris nemokės jokios mums suprantamos kalbos, neturės profesijos, bus daug sunkiau integruotis. Šia prasme toks reikalavimas logiškas ir normalus.

Vaidas Kniūkšta:

– Klausimas keblus, nes rinkdamiesi tarsi imame taikyti dvigubus standartus. Norime krikščionių, sirų, išsilavinusių, šeimų. Bendrąja prasme tai – nežmoniška, bet ir suprantama. Tarp mūsų – didžiuliai kultūriniai, religiniai skirtumai. Kai kurie reikalavimai pagrįsti ir aktualūs, pavyzdžiui, kalba – mūsų šalyje nėra daug Rytų kalbų žinovų. Jeigu atsivešime bet ką, nesusitvarkysime – vis tiek ateis laikas, kai ši našta liks mums.

Karolina Uksaitė:

- Tai net neįmanoma. Juk ir patys lietuviai, kurie emigruoja į kitas šalis, tikrai ne visada yra profesionalai, išsilavinę, kalbantys keliomis kalbomis. Daugiausia tai – paprasčiausi darbininkai. Jeigu ES esame įsipareigoję priimti pabėgėlių, priimkime. Bus to darbo, vietos užteks – tik kad pabėgėliai nenori pas mus. Reikia pripažinti, kad ir mums patiems Lietuvoje sunku. Bet jei jau atsikraustys į kaimynystę, – reiks draugauti, ką padarysi.

Ingrida Martinaitienė:

– Nežmoniška. Visi turime teisę gyventi. Tačiau iš esmės esu prieš pabėgėlių įsikūrimą mūsų šalyje. Kiekviena tauta turi savo šalį ir joje geriausiai jaučiasi, o tai, kad pabėgėliams bus suteikiamos palankesnės sąlygos negu mums, yra nesąžininga. Juk mums butų niekas nedovanoja, išlaikymo neskiria. Netikiu ir pabėgėlių integracija. Manau, kad jie atvažiuos ir tiesiog naudosis padėtimi. Atskirti tuos, kuriems iš tiesų reikia pagalbos, bus sunku.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Pranciškonų gimnazija gavo išskirtinę lengvatą

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Rajono pirmų–aštuntų klasių mokiniai turi lankyti artimiausią mokyklą, jeigu nori, kad pavėžėjimo į mokyklą išlaidas kompensuotų Savivaldybė. Tačiau ši nuostata netaikoma VšĮ Pranciškonų gimnazijos V–VIII klasių mokiniams: Savivaldybė jiems visiems atlygins kelionės išlaidas.


Salantų kūrėjų gretos pildosi

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Kultūra

Tradicinė kūrėjų šventė „Žodžiu, garsu, spalva, forma“ Salantų kultūros centre nustebino ir jos organizatorius: kasmet pasipildanti vietinių menininkų ir tautodailininkų sueiga pažėrė atradimų – juodosios keramikos, kalvystės darbų ir originalių rankdarbių kūrėjų.


Romantikai rinkosi Juodupėnuose

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Kultūra

Muzikinis vakaras „Rudenio romansas“ Salantų kultūros centro Juodupėnų skyriuje subūrė šiltų jausmų išsiilgusius kraštiečius ir svečius iš kitų rajonų.


„Karatė kiokušin nėra nei merginų, nei vaikinų. Yra kovotojai“, – įsitikinęs mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius. Ir nors ši sporto šaka iš šalies gali pasirodyti itin agresyvi, ja susidomi vis daugiau dailiosios lyties atstovių.


„Norime, kad šis projektas taptų alternatyva LITEXPO studijų parodai“, – ambicingų ketinimų neslėpė spalio 16 dieną vykusios aukštųjų mokyklų parodos ir projekto KARJERA‘15 vadovas Laurynas Puidokas. Šiemet Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvykusi mokslo paroda sulaukė per 2000 dalyvių, kurie buvo ne tik supažindinti su Lietuvos aukštosiomis bei profesinėmis mokyklomis, įtraukti į naudingų paskaitų sūkurį, bet ir turėjo galimybę dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose.


Šiuos mokslo metus Vydmantų gimnazija pasitiko su naujovėmis: renovuojama sporto salė, modernizuojamas chemijos kabinetas, galiausiai – lapkritį startuos mokinių valdoma gimnazijos parduotuvė.


Praėjusią savaitę Pranciškonų gimnazijos aštuntokai Simonas Baltūsis ir Linas Ragainis, lydimi auklėtojų bei bendramokslių, vyko į LRT televizijos projekto „Tūkstantmečio vaikai“ filmavimą. Nors į finalą ir nepateko, abu vaikinai iš viktorinos parsivežė gerų įspūdžių bei nedvejodami teigė, jog konkurse dalyvaus ir kitąmet.


XIV kraštiečio profesoriaus Vytauto Liutiko jaunųjų matematikų komandinėje olimpiadoje po trejų metų pertraukos į priekį išsiveržė Jurgio Pabrėžos III–IV gimnazijos klasių mokiniai, vadovaujami matematikos mokytojo eksperto Vytauto Narmonto. Mažoji pelėda, dėl kurios kovėsi I–II gimnazijos klasių matematikai, atiteko Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijai.


Turbūt daugelis esate bent kartą susidūrę su „jaunimo darbuotojo“ terminu, tačiau ar bent įsivaizduojate, kokie kasdienybe tapę iššūkiai laukia šias pareigas einančių žmonių. Savo darbo patirtimi šioje srityje sutiko pasidalinti 31 metų kretingiškė jaunimo darbuotoja Zigmantė Čiakaitė.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS m.

VILNIAUS g. spalio 25 d. apie 21.30 val. trys nepažįstami jaunuoliai 1990 m. gimusį Padvarių kaimo gyventoją A. G. išvadino necenzūriniais žodžiais. Be to, vienas chuliganų spyrė ir sulankstė nukentėjusiojo automobilio BMW priekinį sparną.

Padaryta 200 Eur žala. Įvykis tiriamas.

Parengė Audronė GRIEŽIENĖ


Rankinio naujienos

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

Kretingos sporto mokyklos rankininkės, pradėjusios intensyvų sezoną, Kretingai sėkmingai atstovauja ir žaisdamos už savo rajoną, ir už šalies rinktines, ir už didmiesčių klubus.


Sezonas buvo sėkmingas

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

Kretingos rajono futbolo klubo „Veteranas“ komandos – per 35 m. (35+) ir per 50 m. (50+) –sudalyvavo Lietuvos futbolo veteranų pirmenybėse. Nors mūsų rajono veteranai liko be medalių ir prizinių vietų, komandų vadovai Rimantas Macius, Vidas Burba bei Kęstutis Grušauskas sezoną įvardino kaip sėkmingą.


Per mirtį pažinti gyvenimą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Parapijose

Gyvuoju Pranciškonų brolijos simboliu Kretingos mieste tapęs 47-erių brolis Bernardas Belickas yra vienintelis dvasininkas, jau du dešimtmečius į amžino poilsio vietą palydintis mirusius kretingiškius. Saulėtais šio rudens potėpiais nuspalvintų Vėlinių išvakarėse brolis Bernardas pasidalijo mintimis apie gyvenimo ir mirties kultūrų sandūrą, pabrėždamas maldos už mirusiuosius svarbą.


Ūkvedžio name – įkurtuvių nuotaikos

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Naujienos
Ūkvedžio namas nuo šiol taps dar vienu lankytinu kompleksu Kretingoje.

„Administracijai šiomis dienomis persikrausčius į anapus gatvės esantį rekonstruotą buvusį ūkvedžio namą, Kretingos muziejus pradeda naują savo gyvavimo etapą“, – sakė direktorė Vida Kanapkienė.

Jos teigimu, atlaisvinus patalpas centriniuose dvaro rūmuose, paliekama erdvė būsimoms dvaro istorijos bei kultūros ekspozicijoms, taip pat muziejų eksponatų rinkiniams.

Anot V. Kanapkienės, ūkvedžio namas nuo šiol taip pat taps dar vienu dideliu lankytinu kompleksu. Pastato sienos sumūrytos iš lauko akmenų, o vidaus patalpas pirmajame aukšte puošia XIX a. pradžios sieninė ir lubų tapyba augaliniais ornamentais. Be to, pusrūsyje veiks Kretingos krašto istorijos ekspozicija, o viršuje bus įrengtos smulkiosios istorinės buities, etnografijos fondų saugyklos.

Šiomis dienomis, be muziejaus vadovo, ūkvedžio name įsikūrė buhalterija, ūkinė dalis, tačiau persikraustymo nuotaikomis gyvena visi muziejaus skyriai. Projektas „Kretingos dvaro sodybos paminklinio pastato renovacija ir pritaikymas turizmui“ buvo įgyvendinamas iš 2007–2013 m. Europos Sajungos struktūrinės paramos lėšų, per tris etapus iš viso buvo skirta 1,5 mln. Eur.


Buvusio „Mėguvos“ viešbučio savininkai aptriušusį pastatą ėmėsi bent minimaliai prižiūrėti.

Šiomis dienomis kretingiškiai pastebėjo, kad miesto centre esantis buvęs „Mėguvos“ viešbutis apsiaustas melsvu rūbu: negi jį ketinama remontuoti?

Tačiau Kretingos rajono savivaldybės atstovė Gintarė Puidokienė paaiškino, kad, jos žiniomis, buvusio viešbučio savininkai tokiu būdu tik bėga nuo padidinto 3 proc. tarifo nekilnojamojo turto mokesčio ir ėmėsi bent minimaliai pastatą prižiūrėti, tuo pačiu užtikrinti ir praeivių saugumą.

Anot G. Puidokienės, buvusio „Mėguvos“ viešbučio pastatas yra įtrauktas į rajono apleistų statinių sąrašą.

„P. n.“ informacija


Dūmų tvaikas – kieme ir pro langus

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Problema

Nors lauke – vis dar gražu ir šilta, kretingiškė Topolių mikrorajono gyventoja teigė jau kelios dienos negalinti atverti savo buto lango ir įsileisti tyro oro – vietoj jo kambariuose pasklinda dūmų bei smalkių kvapas.


Į renovacijos pinkles patekusio Vilniaus g. 10 namo gyventojai, jį administruojančios bendrovės „Kretingos komunalininkas“ ir darbus atlikusios statybos įmonės „Lankstinys“ vadovai iškart po Vėlinių savaitgalio nesutarimus bandys išsiaiškinti Savivaldybėje. Į susitikimą yra pakviesti ir Būsto energijos taupymo agentūros atstovai iš Vilniaus.


Kapams – gyviesiems skirtos lėšos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema

Didžiosiose Kretingos miesto kapinėse palei Darbėnų kelią amžino poilsio atgulė per 750 žmonių, artimųjų užmirštų ar vienišų, per kelis dešimtmečius anapilin iškeliavusių iš Padvarių socialinės globos namų. Apie 150 itin senų kapaviečių šių namų administracija norėtų perduoti Savivaldybės žinion, nes teisiškai globos įstaigai nėra privaloma rūpintis savo globotiniu po jo mirties. Tačiau didžiumą kapų visgi prižiūri pati bendruomenė, nes miesto seniūnija kratosi šios naštos.


Ženklo STOP nepaisė

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Keliuose

Iš „Pajūrio naujienų“ išgirdęs, kad kitapus jo namų Šiaulių ir P. Vileišio g. sankryžoje įvyko „skardinė“ avarija, Kretingoje žinomas gydytojas Tomas Brasas tepaklausė: „Ar ir vėl?“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas