|
|
|
(981) 2015-09-15Pirmieji pabėgėliai – kaip svečiai
Kol Europos šalys, į kurias priplūdo pabėgėlių, sprendžia jų įkurdinimo problemą, Lietuvos Vyriausybė ir Bažnyčia taip pat dar nepriėmė konkrečių sprendimų. Tačiau pirmieji žingsniai žengti: Vilniuje jau priglobtos 3 krikščionių pabėgėlių iš Irako ir Sirijos šeimos, ir viena iš jų rugsėjo 19-ąją svečiuosis Kretingoje. Vyskupai nebėga už akių Kretingos katalikų parapijos klebonas Antanas Blužas sakė, jog savaitgalį atvyks 4 asmenų irakiečių pabėgėlių šeima – 13–27 metų seserys ir jų tėvas, kuriuos priglobė Vilniaus dekanatas bei Bernardinų parapija. Ši šeima dalyvaus ateinančio šeštadienio vakaro šv. Mišiose, o po jų bus surengtos suneštinės vaišės ir susitikimas su kretingiškiais. Paklaustas, ar, atsiliepiant į Šventojo Tėvo Pranciškaus raginimą parapijoms priglobti krikščionis iš karo zonų, tam kretingiškiai jau pasirengė, A. Blužas atsakė: „Mes, kretingiškiai, dar neturime ką priimti – šis klausimas dar neišspręstas nė Vyriausybės lygmeniu, negavome jokių nurodymų ir iš Vyskupų konferencijos. Tačiau mūsų parapijos žmonės susirūpinę krikščionių iš Sirijos, Irako likimu – siūlo surinkti šiltų rūbų, domisi, kaip jiems galėtų pagelbėti“, – sakė klebonas, patikindamas, jog kol kas didžiausias indėlis, sprendžiant pabėgėlių problemą, yra visuotinė malda. „Spalio mėnesį kasdien prieš šv. Mišias ir po jų kalbėsime rožančių ir melsimės už taiką bei pasaulio vienybę“, – patikino klebonas. Laikinai – Socialinių paslaugų centre Praėjusią savaitę išvien su kitų Lietuvos savivaldybių merais apsilankęs Vilniuje pas Premjerą, Kretingos rajono meras Juozas Mažeika taip pat užtikrino, jog pabėgėlių problema buvo aptarta, tačiau konkrečių nurodymų tebelaukiama. Pasiteiravus, ar yra numatyta strategija, kur Kretingoje galėtų būti įkurdinti pabėgėliai, J. Mažeika atsakė: „Kai kuriems rajonams paprasčiau. Tarkim, Naujojoje Akmenėje pilna laisvų butų. O mes gyvename auksiniame trikampyje – prie jūros, ir butai pas mus brangūs. Laikinai kelias šeimas galėtume įkurdinti Socialinių pasaugų centre, tačiau neįsivaizduoju, kur reikėtų jas apgyvendinti ilgesniam laikui“, – atviravo meras.
Po programišių atakos – policijos tyrimas
Viena Kretingos mieste veikianti bendrovė praėjusią savaitę nukentėjo nuo programišių atakos. Jie įsilaužė į įmonės kompiuterį, užšifravo duomenis, o už jų iššifravimą pareikalavo 300 JAV dolerių. „Įstaigoje iki pietų dirbau kaip visada, jokių nežinomų laiškų, juolab užsienietiškų, neatidariau. Žinomam klientui norėjau išsiųsti tekstą, tačiau jo niekaip nesisekė prikabinti. Netrukus pabalo visos monitoriuje esančios ikonėlės, pavadinimai išsikraipė, įprastas ekrano fonas pajuodo, jame pasirodė geltonos katino akys, o po jomis – elektroninio pašto adresas ir anglų kalba parašytas tekstas: jeigu kreipsimės ir susimokėsime pinigus, atsiųs kodus, užgrobti duomenys įmonei bus grąžinti“, – pasakojo darbuotoja. Užuot mokėję išpirką, bendrovės vadovai kreipėsi į Kretingos policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto pinigų prievartautojų poveikio elektroniniams duomenims. Pasak Kretingoje veikiančios bendrovės „EG kompiuteriai“ kompiuterių specialisto Remigijaus Dvariono, kiekvienas įsilaužimo atvejis gali būti individualus, nustatyti priežastį nėra lengva, nes jų gali būti ne viena. „Geriausias patarimas norintiems neprarasti duomenų – svarbių dokumentų kopijas saugoti atsarginiame kietajame diske arba kitoje atminties laikmenoje“, – sakė R. Dvarionas. Norint kompiuterius apsaugoti nuo kenkėjiškų programų, būtina naudoti patikimą antivirusinę programą, vengti įtartinų interneto svetainių, neatidarinėti nežinomų laikmenų.
KRETINGOS m. LAISVĖS g. namo kieme rugsėjo 11 d. apie 18.50 val. 41-erių A. M., būdamas girtas (2,60 prom.), neturėdamas teisės vairuoti, automobiliu „Renault Laguna“ atsitrenkė į stovintį automobilį „Volkswagen Sharan“, priklausantį 1990 m. gimusiam tos pačios gatvės gyventojui T. S. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o automobiliai – apgadinti. KRETINGOS r. SALANTŲ m. gyventojas A. G., gimęs 1984 m., pranešė, kad rugsėjo 14 d. apie vidurnaktį buvo pavogtas jo dviratis, išvakarėse neužrakintas paliktas prie kavinės „Pakalnutė“. Padaryta 300 Eur žala. Vagystė tiriama. DAUGINČIŲ k. gyvenanti B. D. rugsėjo 9 d. apie 8 val. pastebėjo, kad ganykloje iš metalinės dėžės, užrakintos pakabinama spyna, nupjovus dangčio kilpą, pavogtas elektrinio piemens akumuliatorius „Varta 70A“. Padaryta 45 Eur žala. Įvykis tiriamas. S. ĮPILTIES k. gyvenanti J. V. rugsėjo 10 d. apie 5 val. atvykusi į tame pačiame kaime esančią pievą, pasigedo ten buvusio 17 mėn. juodos spalvos buliaus. Padaryta 400 Eur žala. Vagystė tiriama. JOKŪBAVO k. rugsėjo 11 d. apie 5.40 val. 39-erių klaipėdietis T. P., būdamas neblaivus (1,03 prom.), vairavo automobilį „Volvo XC 70“. Nepasirinkęs saugaus greičio, mašinos jis nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Susižalojęs vairuotojas gydomas ambulatoriškai. * Užregistruoti 4 smurto artimoje aplinkoje atvejai Rugsėjo 10 d. apie 19 val. Dupulčių k. namuose kilus konfliktui, motiną pačiupęs už sprando jos galvą į kriauklę murdė ir antakį sumušė kartu gyvenantis sūnus. Rugsėjo 11 d. apie 22.30 val. Parąžės k. girtas vyras (1,71 prom.) apstumdė bei per veidą pliaukštelėjo buvusiai žmonai. Pasertupio k. rugsėjo 13 d. apie 1.30 val. namuose neblaivi žmona apkūlė tokį pat neblaivų (abiem nustatytas 2,11 prom. girtumo laipsnis) sutuoktinį. Tą pačią dieną apie 16 val. Erlėnų k. neblaivus sūnus mušė tėvą.
Parengė Audronė GRIEŽIENĖ
Pirmasis Lietuvos savanoris privilegijų nesitiki
Šiais metais į atnaujintą nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia šaukiami jaunuoliai, kurie patys pareiškia norą atlikti tarnybą. Pirmuoju savanoriu Lietuvoje, atsiliepusiu į šaukimą tarnauti kariuomenėje, tapo devyniolikmetis viekšniškis Ernestas Vilimas. Nuo rugpjūčio 24-osios jaunuolis tarnauja uostamiestyje įsikūrusiame kariniame dalinyje.
Arabai Žibininkuose?
Kaip Sirijos pabėgėliui įsikurti Žibininkuose? Tokia užduotis verčia iš koto, skamba kaip prasto skonio juokas. Bet jei pagalvotume? Ar nėra klausimas net labai logiškas? Ne todėl, kad pabėgėliai plūsta iš karo draskomos Sirijos ir kur nors jie vis tiek turės pasidėti. Ar nėra Žibininkų ir Užpelkių – daug senesnių už Lietuvą kaimų – istorijoje kažkas tokio, kas prašosi pabėgėlių jungties?
Praėjusią savaitę Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika ir Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) su visos Lietuvos savivaldybių merais pasirašė ministerijos inicijuotą gerosios valios memorandumą „AuGink savo kraštą“.
Kretingos senbuviams Akmena – šventa
Plastikiniai „bambaliai“, stiklo duženos ir buteliai, senos automobilių padangos, surūdiję metaliniai rakandai – tai dar ne viskas, ką, šią vasarą nusekus Akmenos vandeniui, iš jos ištraukė apkuopti aplinką pasiryžę kretingiškiai savanoriai talkininkai.
Prėstata knygelė „Cirulielis“
Rogsiejė 15 d. Kretinguos viešuojuo bėbliuotekuo prėstatyta žemaitiu skaitėniu knygelė „Cirulielis“. Ana yr skėrta vakams. Knygelė parėngė ė išleda Skouda bėbliuoteka karto so Skouda mena muokykla, ėnėcijava Skouda bėbliuotekas direktuorius Jonas Grušas, katras yr ė Skouda žemaitiu draugėjės vaduovs. Knygelie atrinkti 60 autuoriu darba, anuo rasem ė kretingėškiu kurybas.
„Būkem žemaite“
ŽUODYNS
Palmiskas – pusdubenis Pamilijė – šeimyna, giminė, gentys Pardavoti – pardavinėti Parakvija – parapija Parmazonas – laisvamanis, bedievis Spilga – segtukas Spruogti, nuspruogti – stipti, nustipti, nudvėsti Sreva – kraujažolė Sterva – ištvirkęs, pasileidęs, begėdis Talalainis – kas daug šneka, tauškia
Pagal knygą „Kretingos tarmės žodynas“
Kuokes vardas žemaite vadėn vėins kėta:
Antanas – Ontė Bernadeta – Bernutė, Bernusė Eugenijus – Augis Irena - Renė Jadvyga – Jadzė Juozas - Jozė Leonas – Levis, Levė Liudas – Liūdis Salomėja – Saliūnė Zenonas – Zenius
Kon žemaite iedė seniau ė daba
Kretinguos rajuona Kūlupienu bėbliuotekuo yr sauguoms kraštuotėrėnis darbs „Kūlupienu ė aplinkiniu kaimu vaišiu koltūras pavelds“, katrou sorašė bėbliuotekininkė Vilija Macienė. Ana ruokava, ka ožsiiemus ton darba toriejė vėina intencėjė – geriau pažintė ton krašta žmuonis, sožėnuotė, kap anėi gyvena seniau ė daba.
Sakmie apie kūli
Senē, senē Lietovuos pašalie bōva tuoks suodžios. Tėn gīvena dėdlē duorė žmuonis. Anėi tėik gerā sorokovā, ka ė pats biesos anīms tuo sotarėma pavīdiejė. Jēgo kaimė kas kielė pariedka, toukārt vėsė linksmėnuos. Vo jē bova bodīnė – vėsė nabāštėka i kapelius līdiejė. Ė nauduojies vėsa suoda vėina šōlėnė. Soēs vondėns pasėsėmtė ė aple vārgus, ė aple linksmomus pasėrokous. Nikumet nasėpīka, nabaries, vėins kėtām prāsta nalinkiejė. Tiktā geromo, tiktā pagālba atsėdiekavuojė. Ė apsėgivena šalėp biesos. Tas biesos somėslėjė tus žmuogelius sokėršīntė. Paiemė veina nākti ont tuos šōlėnės ė ōžrėtėna dėdliausi kūli. Atēn rītmetie sēnas buobēlės, veiz – vēlnėšks kūlis ontrėtīnts ōnt tuos šōlėnės. Atēn jāunas muotrėškēlės so vakūtelēs – nagāl vōndėns pasėsėmtė. Ašaruo vėsė, bet vėins kėta nakāltėn, nābaras. Tiktā vėsė dejou. Ė ėšgėrda tas aimanas dēivė Vondēnė. Ana pamėslėjė – aš tuo vēlnėška kūlė naparėtinsio, geriau taprāded iš puo kūlė tekietė šaltėnis. Tiktā tēp pamėslėjė, tēp ė atsėtėka. Ė dabā tabie tas vēlnėšks kūlis, ė vadēnas ōns „Aukora kūlis“, ė iš po tuo kūlė tābtēk dėdlē skāidros šaltėnis. Tabie ė tas suodžios, ė vadėnas ōns „Senuojė Impėltis“, i katrou ė kvėitām atvažioutė.
RUPŠAS Bronius
Piliakalnis
Raganēlė, aba kėtēp – laumēlė
Mėška glūdumuo stoviejė truobālė. Anuo gīvena sosėvielosi, godri ė smalsi rāgana, vo kėtēp sakont – laumė. Anā jau bōva šimts dvėdešimt pėnkė metā, bet savėm ana vadėna raganele aba laumele – mat sīluos toriejė daug, jauties jauna, nuors bōva bjauri, sosėvielosi. Vėina kārta i mėškāli atējė mergėkė. Ana noriejė grību prisėrīnktė. Ējė, ējė ė nabžėnuojė, i katrou posė bētė. Ėsėgōnda – pōl šėn, pōl tėn – vėsor medē. Kōr ētė? Priējė nedėdėlė truobālė. Mergėkė apsėdžiaugė – rāst nākti pralēs ramē, vo rītuo tuoliau ēs. Baladuojės, baladuojės i doris – nieks nieka nesāka. A īr kas nuors? – ėjējosi klaus. Mėrtėna tīla. Žėngė žīngsni i truoba – tiktā kabaraj, ė mergėkė pajota bekabonti regztie. Ėsėgōnda, spordolioujės, bet nieka padarītė negāl. Veiz, ka kompė sied sosėvielosi žmuogīsta. Tada ta žmuogīsta priējė, apveiziejė iš vėsū pōsiu ė sāka mergėkē: – Nebijuok, jēgot mōnės klausīsi, vėskas būs gerā. Aš senē laukiau, kumet atiesi. Nu šiuos dėinuos aš jau būsio neb laumēlė, vo tėkra laumė. Jēgo to vėsa nākti be perstuoji rokousīs, nesnūdoriousi, ė mōna kaltūna ėšokousi – tumet rītuo būsi nomūs. Vo je nē – ōmžėna palėksi če. Gerā, gerā, – sakonti mergēlė. Bijuojė mergėkė, bet vo kou darīs – tor īmtė šokas kāp griebli ė šokoutė. Kudolāva, kudolāva tus plaukus, kol iškudolāva. Vo tou tārpo ė pasakuojė vėskou, kou beātmėnė. Ė tēp vėsa nākti. Prašvėta, išlīnda saulēlė. Laumė paveiziejė i zierkuolieli ė pamātė – besonti poiki mergēlė. Kerā ėsėsklaidė... Pasėklīdusiuoji osėmērkė, vo atsėmerkė nomūs. Apsėžvālgė, apsėčiopiniejė... Vo rāsi ana sapnāva? Kas če bežėna, kāp tėn bōva. Bet i mėška daugiau tėkrā vėina nebēs.
JEŠMONTAITĖ Inga
Kretinga
Kap gerā
Vo kap gerā būt senam, Jego syluos tori dar, Alguos nebrek ožsidėrbtė – Atneš pėnsėjė i vėita. Jego nebgali matytė – Akėnius rek ožsakytė. Jego ausim neprigėrdi – Istatys i ausi „šėrdi“.
|
|
