|
|
|
(948) 2015-05-26Plaušo krūvos grasina gaisru
Bajoruose įsikūrusios sodininkų bendrijos „Draugystė“ gyventojai su nerimu pasitinka šylančius orus: mat, teritorija už bendrijos tvoros užversta kalnu medienos plaušo. Pagavusi žiežirbą, ši krūva, jų manymu, užsiliepsnotų lyg galinga statinė parako. Apleista vieta traukia Krūvos peržiem sudrėkusių ir po aptvertą teritoriją vėjo jau nešiojamų medienos skiedrų guli ties įvažiavimu į teritoriją tarp sodų ir Tiekėjų g. 31 A pastato, priklausančio bendrovei „CTrent“. „Tos krūvos riogso nuo praėjusių metų, galvojome, gal peržiem jas sukūrens. Bet atėjo pavasaris, o plaušas tebeguli nė nejudintas. Už tvoros, ligi artimiausių sodininkų bendrijos namų – vos keli metrai. Jei netikėtai plykstelėtų ugnis – juk apleistos vietos traukia paauglius ir valkatas, – užsiliepsnotų tvora, persimestų į gretimus namus, o nuo šių – ir toliau“, – baiminosi sodininkų bendrijos „Draugystė“ pirmininkė Loreta Žukauskienė. Jai antrino prie pat tvoros sodą turintis Jonas Ženčius: „Tereiktų tik nuorūką numesti ir – pleškam. Kai per televiziją girdžiu šnekant ministerijų atstovus: numesi šiukšlę pamiškėj ar mieste, gausi baudą. O privačioj teritorijoj – daryk, ką nori: galima ir visokį laužą suversti, grasinti ugnimi, ir – niekas nieko“, – piktinosi vyras. „Ta krūva – lyg tiksinti bomba. Gyvenu prie pat jos: esu našlė, neturiu jėgų ieškoti teisybės, nežinau, kur kreiptis. Ant tos krūvos laipioja paaugliai, pati nesyk esu juos variusi šalin. Tik kibirkštėlė – ir degam visi“, – kalbėjo bendrijos „Draugystė“ narė Virgina Butkuvienė. Plaušą žadėjo pašalinti L. Žukauskienė neslėpė, jog bendrijos žmonės vargstantys dėl šio sklypo kaimynystės: „Keičiasi pastato savininkai, taip ir neaišku, kam – valstybei ar Tiekėjų g. 31A namo šeimininkams – priklauso teritorija tarp pastato ir bendrijos tvoros, kur išversta ši krūva. Neseniai išsikovojome, kad išvežtų statybinį laužą, o dabar tas tarpas ir vėl užverstas skiedromis“, – piktinosi L. Žukauskienė. Moteris sakė, jog gyventojų vardu ji kreipėsi į Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, ir dabar ketina rašyti raštus atsakingoms institucijoms. „Priešgaisrinės viršininkas sakė – plaušas šlapias, įlijęs, neužsiliepsnos. Betgi saulė plieskia, ir pradžiūvusios skiedros jau skraido po teritoriją“, – tvirtino L. Žukauskienė. Prieš dvejus metus pastatą Tiekėjų g. 31 A įsigijusios bendrovės „CTrent“ vadovas Svajūnas Jašinskas, supažindintas su bendrijos gyventojų nusiskundimu, tvirtino plaušu norėję peržiem šildyti patalpas. „Tačiau ligi šiol negalime pradėti veiklos ir naudotis patalpomis, nes tebevyksta teisiniai ginčai su Kretingos rajono savivaldybe dėl turto ir dėl teritorijos – neaišku, kuri valda priklauso Savivaldybei, o kuri – mums“, – teigė S. Jašinskas. Jis tikino, su kaimynais sodininkais pyktis nenorįs, pažadėjo susisiekti su L. Žukauskiene: galbūt patrauks plaušą atokiau nuo tvoros ar netgi išdalins sukūrenti patiems gyventojams.
Žemės mokesčių tarifai bus mažesni
Mokyklos klimatą šildo ir tėvų idėjos
„Tėvai yra didelė jėga, tik reikia juos suburti, išmokti pasitelkti ir išlaikyti“, – įsitikinusi Kretingos Simono Daukanto pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Snieguolė Šlyžiuvienė, drauge su dešimčia iniciatyvių mamų jau keičianti ne tik požiūrį, bet ir santykį tarp mokyklos ir šeimos. Pasak aktyvių mamų, procese laimi visi: tėvai, mokytojai ir svarbiausioji grandis – vaikai.
KRETINGOS r. KŪLUPĖNŲ k. kultūros namuose gegužės 17 d. apie 2 val. nepažįstama moteris 1990 m. gimusiam šio kaimo gyventojui A. M. kelis kartus vožė į veidą, o nepažįstamas vyriškis smaugė. Įvykis tiriamas. *** Užregistruotas 1 smurto artimoje aplinkoje atvejis – Kretingos mieste, Melioratorių gatvėje, gegužės 22 d. rytą neblaivus vyras namų balkone smaugė žmoną. Smurtautojas sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
Parengė Audronė GRIEŽIENĖ
„Braliukai“, skelbiantys meilę Lietuvai ir oranžiniam kamuoliui
„Kur krepšinis, – ten mes, kur Lietuva, – ten irgi mes“, – šypsojosi Kretingos gatvėse sutikti skandalais ir originaliomis kūno tatuiruotėmis išgarsėję 45-erių broliai dvyniai Nauris ir Normunds Maciai iš Rygos. Ieško savo šaknų Į Kretingą tądien jie atvyko pasimelsti bažnyčioje, pavaikščioti po miestą, o svarbiausia, – ieškoti savo šaknų. Vakare Klaipėdos „Švyturio“ arenoje jie ketino stebėti „Neptūno“ bei „Lietuvos ryto“ komandų krepšinio rungtynes. Už kurią komandą „sirgs“ atskleisti nepanorę dvyniai teigė į rungtynes vesiąsi ir uostamiestyje gyvenantį savo dėdę Praną Jablonskį. Šis 75-erių sulaukęs senolis – anksti Anapilin išėjusio jų tėvo Kazio netikras brolis, kurį Nauris ir Normunds susirado prieš keletą mėnesių.
Pradėjo ardyti rūmų priestatą
Vakar bendrovės „Alkuras“ darbininkai pradėjo ardyti Kretingos dvaro rūmų sovietmečio laikų priestato salės vidų. Per porą mėnesių priestatas turėtų būti nugriautas galutinai – tą patvirtino „Alkuro“ direktorius Kazys Urbonas.
Nukentėjęs nuo sukčių, idėjos neatsisako
Klaipėdietis 25-erių Martynas Latanauskas kartu su 33-jų Didžiojoje Britanijoje gyvenančiu broliu Tomu Laukžemėje yra įsigiję sovietinių laikų statinį – buvusį vaikų darželį Laukžemėje. Socialinio darbo patirties užsienyje įgiję broliai užsimojo čia įkurti senelių namus: ir nors, tvirtino, gerokai apdegę pirštus nuo sukčių, savo sumanymo neatsisakė.
Kretingėškiu tarmies žuodyns
Kuosena – šaltiena Kotavuoti, nukotavuoti – bausti, mušti, kankinti, nukankinti Kuotynė – buroklapių kotų sriuba Kuozelnyčė – sakykla Kramė – gyvatės, rupūžės, silkės ir pan. galva; žmogaus galva, makaulė Pliumpis – apsileidęs, ištižęs, nevykęs Pliorza – skysta sriuba arba košė; nevykęs, netikęs Pluovimuos – švarinimasis Pludungė – nerimtas, vėjavaikis Raškažis – ištaiga, prabanga, geras gyvenimas
Pagal „Kretingos tarmės žodyną“
Per žemaitėška žuodi glodėn autėntėška luobi
Do pasakuojėma apie dongaus kūnus
Grįžola rata Sene, laba sene žemie bova dėdėlė, dėdelė sausra – ėšdžiūva vėsos vondou. Žmuonės nabturiejė kon atsigertė. Vėina nakti ėš nomu ėšejė mergėkė so somčioku vondėns sava sergonte muotėna parneštė. Ejė, ejė, pavarga ė atsėgolosi ožmėga. Atsėbund ė mata – somčioks pėlns vondėns. Ana ton vondėni nuoriejė neštė muotėna – tekėna liekė ė ožkliova ož šonioka. Šonioks gaile socypė ė mergėke pagaila anuo – pagėrdė vondėniu. O ka mergėkė paiemė somčioka, tas ėš medėnė pavėrta y sėdabrėni. Mergėkė parnešė vondėns ė padavė muotėna, vo muotėna saka: „Aš jau greta mėrsiu, gerk to pati“. Tousyk i truoba iejė pakeleivis žmuogus ė paprašė atsigertė. Mergėkė davė anam atsėgertė, pati nagierosi. Somtelie raduos septyni dėdeli deimanta, o ėš anu pasėpylė skaidros vondou. Tėi deimanta pakėla i vėršu, i dongu ė pavėrta žvaigždynu. Daba tou žvaigždyna vadėn Somtelio aba Grįžola ratas. Mienulis aug, mienulis dėlst Sioviejė, siovonti mienuli švėisuo, jauns Mienulis papraša pasiūtė anam apdara. Siovies pažad pasiūtė per dvė nedielės. Paskėrtu laiku aten Mienulis atsėimtė apdaru, bet anėi natink, nes Mienulis palėkės apksrėts kap dounas kepals. Siovies viel dvė nedielės siov Mienuliou apdarus, o ka tas aten pasėimtė – apėntas natink, nes Mienuli belėkėn tėk posė, kuoks bova. Tep Mienulis lėikt ba apdaru ė vėsa laika vakštiuo plėks, nažiūrėnt ė bluogiausiu uoru.
TEP GYVENDAMS NEPRALUOBSI
|
|
