|
|
|
(945) 2015-05-15Paskui baidares – kalnai šiukšlių
Nors gegužė šiluma nelepina, tačiau vadinamieji baidarių ekstremalai Minijoje sezoną jau pradeda. Pramogautojai labiausiai pamėgo ruožą nuo Aleksandravo ligi Kartenos, kur upė išskleidžia visą savo laukinį grožį – rėvas, šlaitus, kilpas. Tačiau šis ruožas yra ir labiausiai teršiamas jų paliktomis šiukšlėmis. Imsis pilietinės iniciatyvos Intensyviausi srautai plūsta vasarą – šiltais savaitgaliais mūsų rajone Minija praplaukia ligi 300 baidarių. Vien Kartenos seniūnijos teritorijoje, seniūnės Gintarės Padvaiskienės teigimu, yra per 10 vietų, kur sustoja baidarėmis plaukiantys pramogautojai. „Savo šurmuliu ir lalėjimu miestelio žmonėms jie netrukdo. Tačiau yra vienintelė problema – žmonės dar vis tebešiukšlina, ir šiai pramogai vis labiau populiarėjant, upės krantai po savaitgalių apauga šiukšlėmis. O surinkti tenka mums“, – kalbėjo G. Padvaiskienė. Ji sakė, jog privažiuojamose pakrančių vietose seniūnija yra pastačiusi konteinerius, tačiau žmonės tingi paėjėti ligi jų, ir šiukšles palieka tiesiog krante. „Kaskart, kai Salantų regioninio parko direkcija rengia susitikimus su baidares nuomojančiais verslininkais, keliu šiukšlinimo problemą. Ketiname ir patys imtis pilietinės iniciatyvos – visuose sustojimuose į poilsiautojus kreipsimės draugiškai: žmonės, būkit geri gamtai ir patys sau, iki artimiausio konteinerio tėra vos keli žingsniai. Iš patirties žinau, jog tai suveikia: anksčiau karteniškiai per valstybines šventes nekeldavo vėliavų, o kai kelis kartus vis paraginome miestelio žmones, šiemet jos suplevėsavo kone ant kiekvieno namo“, – tvirtino seniūnė. Įveda lankytojo bilietą Salantų regioninio parko vadovas Modestas Šečkus tikino, jog jie investuoja nemažai laiko į prevencinį aplinkosauginį darbą – susitikimams su baidarių nuoma užsiimančiais verslininkais. Todėl jis mano, jog poilsiautojai jau nebešiukšlina Minijos pakrantėse tiek, kiek anksčiau. „Stambieji baidarių verslininkai – jų šiuo metu yra 6 – suinteresuoti tausoti gamtą, tai jie akcentuoja savo klientams. Tačiau pradedantiesiems, turintiems vos kelias baidares, svarbiausia užsidirbti pinigą – paleidžia pramogautojus, o po manęs, kaip sakoma, – nors tvanas“, – kalbėjo M. Šečkus. Anot jo, pradedant baidarių verslą, gauti jų leidimo nereikia. Šį verslą, kaip ir kitus, reguliuoja Mokesčių inspekcija. Tačiau išvien su aplinkosaugininkais parko direkcija vykdo aplinkos taršos kontrolę. „Prieš kiekvieną baidarių sezoną susitinkame su verslininkais, aptariame opius reikalus. Seniūnai aikštelėse parūpino konteinerius, o verslininkai baidarininkams įduoda šiukšlių maišus. Policininko ar aplinkosaugininko kiekvienoje aikštelėje nepastatysi, todėl galime tik apeliuoti į žmonių sąžinę“, – tvirtino vadovas. Minija teka per Salantų regioninio parko teritoriją, šiemet parkų lankytojams bus įvestas 1 eurą kainuojantis lankytojo bilietas. „Tikimės, kad ir verslininkai, ir pramogautojai bus sąmoningi ir įsigydami bilietą, bei taip pasitarnaus tvarkant parko aplinką“, – įsitikinęs M. Šečkus.
Kodėl norima išvengti tarnybos kariuomenėje?
Atskleidė, kokiame pasaulyje norėtų gyventi
Pranciškonų gimnazijos šeštoko Lino Daugėlos rašinys-laiškas pateko į 44-ojo tarptautinio epistolinio rašinio konkurso nacionalinio etapo geriausių šalies rašinių dešimtuką. Konkurso organizatoriai nominantą bei jį parengusią mokytoją Daivą Ataitę ne tik pakvietė į apdovanojimų ceremoniją Susisiekimo ministerijoje, – Vilniuje jų laukė daugybė malonių staigmenų ir pramogų.
Kretingoje spraigė jauno verslo idėjos
Generuoti perspektyvaus verslo modelių bei pasidalinti novatoriškomis koncepcijomis į Kretingos technologijos ir verslo mokyklą 20 šalies profesinių mokyklų atstovus sukvietė Jaunojo verslininko konkursas „Verslo startuoliai“.
kūrybos kraitė
Į Kretingą parvežė dvi Pjero statulėles
Praėjusį savaitgalį Rokiškyje įvykusioje jubiliejinėje – dešimtojoje – Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ du kretingiškiai – Egidijaus Radžiaus teatro aktorė Birutė Laučienė ir režisierius Donatas Žilinskas – tapo laureatais. Jiems įteiktos tradicinės šios šventės simbolio – Pjero – statulėlės.
Papuošalai iš sugaudytų Jūratės ašarų
Kretingiškės 39-erių gintaro meistrės Sandros Bričkuvienės rankose tradicinis lietuviškas gintaras suskamba ypač moteriškai: karolių, vėrinių, auskarų išlakiomis formomis, šiltų spalvų derme ir neįtikėtai surastu deimantiniu šio jūros akmens švytėjimu. Dabar gintaras – prabanga S. Bričkuvienė, gintaro papuošalus kurianti jau dvidešimt metų – nuo tada, kai juokavo, vaikščiodama pajūry, netikėtai sutiko gintaro perlus berenkantį Neptūną – savo būsimąjį vyrą Rimą. „Atsiradau tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, nuo tada gintaras įtraukė mane, tai tapo mano pomėgiu ir mūsų šeimos duona kasdienine. Ir šiandieną abudu dirbam ranka rankon – vyras šlifuoja, gludina gintaro gabalus, man palikdamas su jais kalbėtis meniškai“, – atviravo gintaro meistrė. Ne išsyk, ji tikino, suradusi savąjį stilių. „Tada žaliavos buvo pilna, maišais gintarą gabendavo iš Kaliningrado. Patys lietuviai gintaro neįvertino, laikė jį močiučių papuošalu. Kai buvo galimybė įsigyti ir žaliavos, ir papuošalų, – nepirko, nors gintaro papuošalus itin įvertino europiečiai, ypač – vokiečiai. Dabar mums jie tapę tikra prabanga.“ Pašnekovės žodžiais, Kaliningrado kasyklos dėl politinės situacijos jau „užsirišę“, ir gintaro žaliavą jie perką vien iš gaudytojų – tarsi sudaužytas pilies liekanas ar Jūratės ašaras, audrų metamas į krantą. „Po Nepriklausomybės lietuvių meistrai, orientuodamiesi į Europos pirkėją, labai išvystė papuošalų dizainą, – kiekvienas meistras susikūrė savąjį stilių. Kiekvienas turi ir savo realizavimo erdvę. Vokiečiai labiausiai vertina natūralių spalvų tamsų, lietuviai ir skandinavai – baltą, kazachai – raudono rubino atspalvio gintarą“, – kalbėjo tautodailininkės statuso siekianti S. Bričkuvienė, savo papuošalus realizuojanti užsienio šalių dizaino salonuose. O su jų savininkais, ji sakė, kontaktus užmezga dalyvaudama tarptautinėse mugėse. Žirgu – į mėnesienos tolumas
Jau mėnuo, kai apie kūlupėniškį kūrėją – savamokslį tapytoją, skaitovą, bitininką ir ilgametį „Pajūrio naujienų“ bičiulį moliūgų augintoją ir kulinarą Vytautą Žukauską, kalbame būtuoju laiku. Itin mėgo vaizduoti žirgus, – pranašiška, jog paskutiniame kryželiu siuvinėtame paveiksle jo žirgas per šėlstančias bangas nuskrieja į slėpiningas mėnesienos tolumas.
Sparnus išskleidė jaunieji dailininkai
Kretingos meno mokykla išleido dar vieną dailininkų kartą. Šiemet dešimties jaunųjų menininkų baigiamuosiuose darbuose karaliavo amžinieji gamtos ciklai ir pasikartojantis paukščio motyvas – daugiareikšmis lyg gyvenimas, bet labiausiai primenantis juos pačius, jaunus kūrybingus žmones.
Krašto kryždirbystę įpynė į „Aukso vainiką“
Užvirs darbai ties tiltu per Bonę
Žalgirio seniūnijoje, Kėkštų kaime, virš Bonės upelio esančiu avarinės būklės tiltu transporto eismas kol kas draudžiamas – jį ruošiamasi rekonstruoti į pralaidą. Darbus pagal sutartį su rangovu numatyta baigti iki kitų metų gegužės, tačiau gali būti, kad projektą pavyks įgyvendinti ir anksčiau.
Kelią sumaišė su cirko aikštele
Kelyje Kretinga–Skuodas neblaivaus (įpūtė 1,64 prom.) 39-erių darbėniškio V. B. vairuojamas motociklas HONDA CBR 900 rėžėsi į priekyje pagrindiniu keliu važiavusio bei į kairę besisukančio to paties miestelio gyventojo L. Z. automobilio „VW Passat“ tempiamos priekabos galą. Eismo įvykio metu ne vieną traumą patyrė pats motociklininkas. Jis skubiai nugabentas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Sužalotos ir dvi su juo važiavusios taip pat neblaivios keleivės – 25-erių kretingiškė D. E. (įpūtė 1,54 prom.) bei bendraamžė radviliškietė V. K. (0,64 prom.). Kretingiškė buvo paguldyta į Kretingos ligoninės Traumatologijos skyrių, o jos draugė lūžusį žastikaulį ligoninėje gydytis atsisakė. Manoma, kad V. B. nepasirinko saugaus greičio ir atstumo. „Galbūt neblaiviam motociklininkui kelias pasirodė kaip cirko aikštelė? Motociklas – dvivietis, o jis susisodino ir vežė dvi keleives. Išties sunku suprasti tokį jo triuką“, – stebėjosi Kretingos policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkas Ričardas Kačinas. Įvykis tiriamas. Kadangi jo metu sužaloti žmonės, V. B. gali laukti ir baudžiamoji atsakomybė.
„P. n.“ informacija
Paskutinę darbo dieną seniūnas skendo gėlėse
Aštuoniolika metų Darbėnų seniūnijai vadovavęs Edvardas Tadevušas Stalmokas antradienį dirbo paskutinę darbo dieną, o jos paskutinę valandą paskyrė atsisveikinti su seniūnijos žmonėmis, darbuotojais, Savivaldybės valdžia, kitų organizacijų ir institucijų atstovais.
|
|
