Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(943) 2015-05-08

Šiferis – šunkeliais į pamiškes

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Šiferio duženų krūvos po nakties išdygsta ne tik pakelėse, – pasitaiko ir prie sodininkų bendrijų.

Komunalininkai kaskart po nakties prie miesto konteinerių suranda suvežtų asbestinio šiferio lakštų, – jų, beje, pilnos pamiškės ar miško takai, tapę statybinio laužo sąvartynais. Situacija šiandieną tokia, kad kretingiškiai neturi kur dėti nereikalingo šiferio, nes komunalininkai pavojingų atliekų nepriima. O gamtą tausojantiems piliečiams tenka pakloti nemažus pinigus už jo utilizavimą.

Už 20 lakštų – 50 eurų

Kretingiškis Simas redakcijai pasakojo savo sodyboje surinkęs nuo seno užsilikusius šiferio lakštus – jų buvę apie 20.

„Prikroviau pusę automobilinės priekabos. Kai susisiekiau su komunalininkais, pasakė, kad Kretingoje jų nepriima ir teks vežti į Klaipėdą. Nuvežus šiferį į pavojingų atliekų utilizavimo įmonę „Žalvaris“, pasvėrė – buvo 270 kg, ir už tą kiekį teko pakloti 50 eurų, – pasakojo skaitytojas. – Plėšia šitokius pinigus. O jei tektų nuvežti visą keičiamo stogo šiferį, esu įsitikinęs, tektų mokėti kelis šimtus eurų.“

Vyras mano, jog dėl nelanksčios Kretingos komunalininkų politikos pilnos pakelės ir yra užverstos pavojingomis šiferio duženomis: „Argi žmogus pats turi galvoti, kur padėti pavojingas atliekas? Ligi šiol visą laiką leido kloti stogus asbestiniu šiferiu, nors pasaulis jo jau seniai nebenaudojo, o dabar atsakingų nėra – dėk, kur nori.“

Jis tęsė mintį: „Matau, kaip kretingiškiai masiškai keičia stogus, – nemanau, kad visi gauna lėšų iš tų europinių programų. Visgi įdomu, kur jie deda senąją dangą. Aplinkosaugininkai galėtų tuo pasidomėti, kol vyksta darbas ant stogo, o ne tada, kai šiferis jau guli pamiškėj ir pavojingos medžiagos patenka į gruntinius vandenis, plaučius ir nuodija žmones.“

Į Ankštakius negalima

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovė Renata Surblytė paaiškino, jog pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos patvirtintas Atliekų tvarkymo taisykles pavojingų atliekų, tarp jų – ir šiferio, tvarkymas nėra įskaičiuotas į gyventojų mokamą Vietinės rinkliavos mokestį, todėl komunalininkai jo ir nerenka.

„Asbesto turinčioms atliekoms sandėliuoti yra išduodamas specialus leidimas, – jo negalima sandėliuoti išvien su statybinėmis ar kitokiomis atliekomis“, – pabrėžė vadovė.

Paklausta, kodėl šiferio nepriima sandėliuoti į Ankštakių sąvartyną, R. Surblytė atsakė: „Pagal 2008 m. Ankštakių sąvartyno rekonstrukcijos projektą nebuvo numatyta teritorija šiferiui rinkti ir saugoti, – tada šių atliekų tvarkymas dar nebuvo taip griežtai reglamentuotas, kaip yra dabar. Šiferiui sandėliuoti yra reikalingi specialūs konteineriai, o pagal ES reikalavimus šiandieną neįmanoma gauti leidimo tokiems konteineriams pastatyti“.


Sigita Vaškienė:

– Informacijos neužteko. Apie įvykį sužinojau iš savo vaiko, kadangi jis – aštuntokas. Kiek žinojo jis, tiek žinojome ir mes. Išties, nebuvo aišku, kada jau vėl saugu eiti į mokyklą, todėl daug kas jos nelankė. Nežinojimas pasėjo daug baimės. Girdėjau, kad daug aštuntokų tėvų važiavo išsirašyti receptų antibiotikams. Mokykla privalėjo pranešti konkrečią informaciją, bet aš jos negavau. Žinučių mokyklos informacinėje sistemoje netikrinau, o asmeniškai telefonu man nieko nebuvo pranešta. Tėvus būtina informuoti ir kitais būdais, juk ne kiekvienas gali prieiti prie interneto.

Regina Gerybienė:

– Informacijos iš atsakingų institucijų sulaukėme, bet ji buvo dvejopa. Vienur rašė, kad inkubacinis ligos periodas – keturios dienos, o vaikams buvo pareikšta, kad po penkių dienų jie jau gali grįžti į mokyklą, dar vėliau pasigirdo, kad inkubacinis periodas yra dešimt dienų. Kilo begalė klausimų – ar tikrai vaikas gali eiti į pamokas, gal dar kažkas yra užsikrėtęs, juk visų vaikų jie netyrė. Savo atžalos į mokyklą neleidau, pasitariau su gydytoju, jis rekomendavo inkubacinį periodą praleisti namuose. Visuomenė vis tiek sužino apie tokius atvejus, todėl viešumas būtinas ir leistų išvengti gandų.

Kazys Jonkus:

– Informacijos trūko, nors nuo tada, kai apie šį ligos atvejį sužinojau iš televizijos, stengiausi sekti situaciją. Sunku pasakyti, kokiu būdu žmonės turėjo būti informuojami ir ar apskritai jie buvo informuoti. Tiesą sakant, be pranešimų spaudoje, televizijoje, pasakojimų, sklindančių iš lūpų į lūpas, net nežinočiau, kur tos informacijos ieškoti. Manau, kad kuo daugiau visuomenė žinos, tuo ji bus sveikesnė.

Živilė Barasienė:

– Dukra apie šią nelaimę sakė skaičiusi žinutę „Facebook“ socialiniame tinkle. O aš žinau tik tiek, kiek girdėjau per televiziją. Reportažas priminė ir pagrindinius simptomus: aukšta temperatūra, gerklė, svaigimas, pykinimas. Apie tokius atvejus būtina kalbėti – juk tai yra liga. Laiku ją pastebėjus, būtų galima sustabdyti. Atsakingos institucijos tam ir yra, kad atrastų greitus ir veiksmingus būdus, kaip pasiekti žmones. Manau, kad veiksmingiausia informaciją skleisti per žiniasklaidą.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Dar neatvėso emocijos po ką tik per Kretingą nuvilnijusios pilietinės protesto akcijos dėl futbolo stadiono išsaugojimo ir sporto komplekso statybos vietos. Man, kaip žmogui, iki šiol nesusidūrusiam nei su politika, nei su miesto valdžia, tai buvo visiškai nauja patirtis, privertusi į daugelį dalykų pažvelgti kitomis akimis.


Į gatvę – tik žinant taisykles

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Švietimas

Rajoniniame tradicinio pradinių klasių mokinių konkurso „Šviesoforas“ etape žiniomis apie saugų eismą susikovė devynių ugdymo įstaigų moksleiviai.


Nuo didžiųjų šalies centrų nė per žingsnį neatsiliekanti Klaipėdos universitetinė ligoninė didžiuojasi ir stipria materialine baze, leidžiančia atlikti pačias sudėtingiausias operacijas, ir aukščiausio lygio profesionalais. Ši gydymo įstaiga – daugiadisciplininė ligoninė: joje atliekamos visos operacijos, išskyrus širdies bei organų transplantaciją.


Vaida Bendikė:

– Saulės prisibijau, todėl tiek savo, tiek sūnaus odą saugau – naudojame apsauginius kremus. Jau ir dabar, pirmajai saulei išlindus, tepamės jais, nes pastebėjau, kad ilgiau pabuvus lauke, vaiko skruostai gerokai paraudo. Nors vasaromis yra ne kartą tekę nudegti iki pūslių ir gulėti kefyro vonioje – labai padėjo.

Irena Žiulpienė:

– Tikrai einu be baimės, nes žinau, kaip saugotis – riboju buvimo saulėje laiką, kai įkaistu, pabūnu pavėsyje. Kremų nuo saulės niekada nenaudoju, bet į pajūrį vežuosi skėtį, po kuriuo kas pusvalandį pasislepiu. Manau, kad šiek tiek pasilepinti saulėje – būtina ir sveika. Netikiu ir tuo, kad odos vėžys atsiranda dėl saulės.

Vytautas Gikaras:

– Augau kaime „ant saulės“, todėl visai jos nebijau. Mano oda nuo vaikystės užsigrūdinusi. Kai būnu lauke, išsirengiu iki pusės, ir darbuojuosi, kiek noriu. Spaudoje yra tekę skaityti, kad pavasarinė saulė ypač pavojinga, bet savo kailiu to nesu patyręs. Mano giminėje nė vienas neturi problemų dėl saulės – visi gražiai, rudai įdega.

Klaipėdos universitetinės igoninės infekcinių ligų departamento vadovės, gydytojos dermatovenerologės Jolantos Česienės komentaras:

–Saulė yra pavojinga tiek vasarą, tiek pavasarį. Mūsų oda nieko „nepamiršta“. Ultravioletiniai spinduliai kaupiasi, atlikdami žalingą poveikį – sukeldami ląstelių mutacijas, skatindami odos senėjimo procesus. Pavasarį mūsų oda yra baltesnė, todėl tarsi mažiau pasiruošusi atlaikyti saulės atakas. Todėl reikia neprarasti saiko ir naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Vasaros pradžioje žmonės dažniau kreipiasi dėl įvairių fototoksinių reakcijų, odos nudegimų nuo saulės. Nudegus saulėje, odą reikia vėsinti, naudoti kremus, kurių sudėtyje yra pantenolio ir kitų odos regeneraciją skatinančių komponentų.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Daugeliui tėvų pažįstamas jausmas, kai laisvą laiką norėtųsi skirti kokybiškam bendravimui su savo vaikais, tačiau jų neįmanoma atitraukti nuo kompiuterio. Vis dažniau iš noro žaisti negali išsivaduoti ir subrendę žmonės, augę su kompiuteriniais žaidimais. Kaip žinoti, kada nenumaldomas noras žaisti tampa priklausomybe, kokias pasekmes gali sukelti priklausomybė kompiuteriniams žaidimams ir ką daryti tokiu atveju, komentavo „Northway“ medicinos centro psichologė Ieva Jasaitytė.


Ateinantį trečiadienį, gegužės 13-ąją, Kretingos kultūros centre viešės Klaipėdos dramos teatras, kuris parodys spektaklį „Poros“. Tai – į teatrinį rūbą įvilkta žinomo kroatų dramaturgo Miro Gavrano pjesė apie poras, jų draugus ir priešus. Spektaklyje vaidins ir kretingiškis aktorius Liudas Vyšniauskas.


  • Iš policijos suvestinių

RETINGOS M.

TIEKĖJŲ g. esančioje automobilių pardavimo aikštelėje kretingiškis J. Pabrėžos g. gyventojas R. D., gimęs 1980 m., pasigedo individualiai įmonei priklausančio juodos spalvos 2007 m. laidos automobilio BMW X5. Automobilis nuo vagysčių draustas nebuvo, signalizacija – gamyklinė. Pareiškėjas žalą įvertino 16 tūkst. eurų.

SAVANORIŲ g. apgadintas šios gatvės gyventojai N. Š., gimusiai 1969 m., priklausantis kieme stovėjęs automobilis „Opel Zafira“. Padaryta žala siekia 150 eurų. Automobilis nedraustas, signalizacija neįrengta.

*

Užregistruoti 2 smurto artimoje aplinkoje atvejai. Neblaivus Darbėnų miestelio gyventojas smurtavo prieš savo žmoną – keliskart kumščiu sudavė į galvą ir ranką. Į Kretingos socialinių paslaugų centrą iš Kretingos Simono Daukanto mokyklos pristatyta ir laikinai apgyvendinta kretingiškė nepilnametė, kurią sumušė jos motina.

Parengė Viktorija VAŠKYTĖ


Kretingos rajono savivaldybės tarybos sekretore pradėjo dirbti 32 metų Sigita Riepšaitė.

Iki šiol ji dirbo Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimų ir teismų poskyryje vyresniąja specialiste, yra baigusi Mykolo Riomerio universitetą ir įgijusi 3 mokslo diplomus – viešojo administravimo bei teisės bakalauro ir finansų teisės magistro.

„Esu juristė, turiu 8 metų darbo patirtį. Veiklą pakeičiau, susiklosčius asmeninėms aplinkybėms. Priėmusi rajono mero pasiūlymą dėl šio darbo, tikiuosi įgyti naujos patirties, o visai mūsų komandai – sėkmingų rezultatų“, – teigė S. Riepšaitė. Kada galutinai bus suformuotas rajono tarybos sekretoriatas, ji teigė nežinanti.

S. Riepšaitė yra Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų Kretingos skyriaus narė.

„P. n.“ informacija


Kretingos dvaro rūmų sovietmečiu pastatyto priestato nugriovimas Savivaldybei kainuos daugiau kaip 80 tūkst. Eur. Šių metų biudžete tam lėšų numatyta nebuvo.


Nuspalvins vėžiu sergančiųjų viltį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Naujienos

Gegužės 17-ąją Klaipėdoje startuos tradicinis Vilties bėgimas, skirtas solidarizuotis su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis ir jų artimaisiais bei aukomis paremti Šv. Pranciškaus onkologijos centrą.


Melanomos negalima operuoti bet kur

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Naujienos

Lietuvoje, kaip ir pasaulyje kasmet daugėja žmonių, sergančių melanoma – pavojinga odos vėžio forma. Pastaraisiais metais šalyje kasmet ši liga diagnozuojama apie 350 žmonių, iš kurių ¼ – Klaipėdoje ir regione. Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį sergančių šia liga skaičius padvigubės.


„Visiškai atsidavęs, šiek tiek išprotėjęs ir truputį maniakas. Toks turi būti gaisrininkas. Žinoma, tokie yra ne visi, tačiau Kretingoje pagarbos vertas kiekvienas ugniagesys gelbėtojas“, – savo profesinės šventės, Šv. Florijono dienos minėjime kolegoms gerų žodžių negailėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Vaidotas Parnarauskas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas