Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(901) 2014-12-05

Šventas kelias - su paklydimais?

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Pirmas puslapis
Šv. Jokūbo pamario kelio turistinio gido maršrutą išstudijavęs rajono tarybos narys Saulius Šopaga sako nenorintis ir nesiruošiantis kaltinti jį ruošusiųjų, tačiau pripažįsta, kad gide pateikto maršruto piligrimams nerekomenduotų ir planuoja siūlyti alternatyvius keliavimo iš Kretingos į Klaipėdą variantus.

Iš baigiamosios projekto konferencijos Lenkijoje sugrįžusį Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėją Darių Martinkų, atsakingą už Šv. Jokūbo pamario kelio projektą Kretingoje, pasitiko klausimų kruša. Diskusijas sukėlė projekto leidinys - Šv. Jokūbo pamario kelio turistinis gidas ir jame aprašomas pirmasis piligrimų žygio etapas, vedantis iš Kretingos į Klaipėdą.

Tarybos narys Saulius Šopaga sakė buvęs priblokštas rezultato. Anot jo, gidas neatlieka pagrindinės savo funkcijos – nenurodo, kur piligrimui eiti.

„Pirmąsias tris pirmojo etapo maršruto aprašo pastraipas galima prilyginti pamfletui. Pasistengta, kad žmogus iš Kretingos į Klaipėdą keliautų greitkeliais, skirtais mašinoms. Bent kartą į žygį ėjęs keliautojas niekada nesirinks tokio maršruto“, - įsitikinęs S.Šopaga.

Lenkiška knygos dalis, priešingai negu mūsiškė, anot S.Šopagos, daryta suprantant, kokia turizmo forma yra piligrimystė, - ten maršrutai nepriartėja prie magistralinių kelių.

Tarybos narys taip pat apgailestavo, kad lietuviškoje gido dalyje tarsi pasimetė ir pats piligrimystės principas. „Pradėjus Kretingoje, kitas sustojimas turėtų būti Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje arba Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčia. Gidas žmogui turėtų paaiškinti, kaip ateiti nuo parapijos iki parapijos, o ne abstraktaus taško Klaipėdos centre“, - kalbėjo S.Šopaga.


Ramunė Stankienė:

- Manau, kad tie, kurie gyvena užsienyje ir ten moka mokesčius, neturėtų gauti pašalpų Lietuvoje. Kita vertus, jei kalbame apie pensininkus, kurių vaikai atlyginimus gauna užsienyje ir iš jų remia savo tėvus, teisės į pašalpas pastarieji neturėtų prarasti.

Valerija Girtavičienė:

- Pirmiausia reiktų išsiaiškinti, kodėl žmonės siunčia savo artimiesiems pinigus - norėdami paremti senus tėvus, o gal taip taupo butui ar namui Lietuvoje, kur ruošiasi ateityje gyventi? Manau, kad neteisinga lengva ranka visus šiuos pinigus užskaityti kaip gaunamas pajamas.

Antanas Mineikis:

- Toks papildomas pinigų gavimas per perlaidas iš giminaičių užsienyje negali būti laikomas pajamomis, nes už jas užsienyje gyvenantys lietuviai jau kartą sumokėjo mokesčius, dar kartą jas apmokestinti būtų neteisinga. Paramą mūsų senoliams reikėtų gerbti, o ne kelti problemą.

Dalia Duršienė:

- Tai, ką žmonės gauna iš užsienio, yra parama, o ne pajamos. Galbūt ji gaunama tik kartą per metus, ne kas mėnesį. Jeigu valstybė tikrai imsis skaičiuoti šias perlaidas, žmonės sugalvos, kaip jas nuslėpti, kaip apeiti įstatymus, arba tiesiog ims dažniau grįžti į Lietuvą su piniginėmis dovanomis.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Saugaus eismo komisijos išvažiuojamajame posėdyje Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ vadovai ir specialistai, įvertinę prastą tilto per Akmeną bei Žemaitės alėjos atkarpos, kuri ribojasi su magistraliniu keliu A11 Šiauliai-Palanga, techninė būklę, dar kartą kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos ir į susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių dėl šiems objektams rekonstruoti reikalingo finansavimo.


Pėsčiųjų perėjos Kretingos judriausiose vietose – Melioratorių gatvėje, vedančioje į Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją, Vilniaus gatvėje ties Marijono Daujoto pagrindine mokykla, prie Pranciškonų gimnazijos, DNB banko, Tiekėjų gatvėje prie Simono Daukanto pagrindinės mokyklos – turėtų tapti saugesnės dar šį tamsųjį sezoną.


Kretingos ligoninės vadovų – vyriausiosios gydytojos Ilonos Volskienės ir jos pavaduotojo Aleksandro Šalavėjaus – bei rajono Savivaldybės rūpesčiu intensyviai sprendžiama medikų trūkumo periferijoje problema: šios gydymo įstaigos medikų bendruomenę pastaraisiais metais papildė gera dešimtis naujų gydytojų, kurių dauguma kaip pranašumą įvardino puikias darbo sąlygas ir gerą kolektyvo mikroklimatą.


Trūksta saulės – nepakanka vitamino D

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

„Vitaminas D yra saulės vitaminas. Statistika parodė, kad net 76 proc. Lietuvos gyventojų šio vitamino trūksta. Todėl tamsiuoju metų periodu mūsų šalies žmonėms būtinai reikėtų vartoti bent žuvies taukus“, - tvirtino „Kretingos šeimos medicinos centro“ šeimos gydytoja Silvija Zamulskienė.


Eglė Katkauskaitė:

- Kasdien pasilepinu šokoladu ar saldainiu. Tačiau labiausiai mėgstu guminukus. Stengiuosi save riboti – kartais per mėnesį vos kokius keturis kartus leidžiu sau jų nusipirkti. Man svarbi ir saldumyno sudėtis – visada ją peržvelgiu, renkuosi ekologiškus produktus. Pirktinių saldžių kepinių vengiu, jei jau užsimanau, bandelę ar pyragą išsikepu pati.

Olegas Kirklys:

- Kartais valgau saldumynų, kartais – ne. Kai užsinoriu, renkuosi saldainius arba bandeles. Saldumynų pagamina žmona arba perkame jų parduotuvėje. Įprastai nekreipiu dėmesio į tai, iš ko saldumynas pagamintas, ar jis labai sveikas – svarbu, kad skanus. Pažiūrėkite į mane - ar atrodo, kad mano sveikatai labai kenktų saldumynai?

Elena Šleinienė:

- Valgau – pagal norą. Saldumynus gaminu namie, nes chemijos ir taip visur pilna, o kai kepu pati, žinau, ką įdedu. Tik ledų, savo mėgstamiausio skanumyno, nepavyko pagaminti – išėjo per riebūs, o man jau reiktų laikytis dietos. Manau, kad tai, kiek saldumynų žmogus gali vartoti, labai individualu. Jeigu kasa veikia puikiai, geba apdoroti riebalus, saldumynai nepakenks.

Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Vaivos Barysienės komentaras:

- Kasdien saldumynais lepintis nepatarčiau. Žinoma, viskas priklauso nuo saldumynų kiekio – kiekvienam jis individualus, atsižvelgiant į konkrečias ligas, taip pat į maistą, kurį tądien vartojome. Sergant cukriniu diabetu, didelį cukraus kiekį turintys produktai turėtų būti itin ribojami. Jei jau norisi pasmaguriauti, geriausia rinktis natūralius saldumynus - šviežius vaisius, turinčius daug ląstelienos. Tiktų obuoliai, kiviai. Saldainius siūlyčiau valgyti tik retkarčiais, ypatingomis progomis. Nors šokoladui priskiriama ir gerų savybių, nereikia pamiršti, kad tai – taip pat saldumynas, turintis daug kalorijų, cukraus, riebalų, kakavos, kuri kelia spaudimą ir rūgštingumą. Vienas gabalėlis per dieną nepakenks, tačiau daugiau jo valgyti nevertėtų. Be cukrinio diabeto, besaikis saldumynų vartojimas gali grėsti ir nutukimu, kadangi saldumynai įprastai riebūs, cukrus juose papildomas grietinėle, sviesto produktais. Saldumynų turėtų vengti ir depresija sergantys žmonės, užsimirštantys, kiek saldumynų suvartojo, ir dėl savo dvasinės būsenos jaučiantys dar didesnį jų poreikį.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Penkis milijonus litų išleido pažangai

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Sveikata

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, į kurią sveikatos bėdų spiriami vyksta ir kretingiškiai, pacientų laukia už 5 mln. 135 tūkst. Lt atnaujinta ambulatorinių, ambulatorinės reabilitacijos, dienos chirurgijos ir palaikomojo gydymo bei slaugos paslaugų teikimo bazė ir šioje ligoninėje dirbantis brandus medikų kolektyvas, kuris kasmet pasipildo jaunais bei šalyje jau pripažintais specialistais.


„Visuomenė į neįgalius žmones žvelgia lyg į seksualinius monstrus, o socialinės įstaigos, atvirkščiai – lyg į belytes būtybes. Atėjo laikas visiems įveikti šį tabu ir pradėti suvokti, kad neįgalusis taip pat yra orus žmogus, turintis savo dvasinį pasaulį“, - tvirtino Kretingos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kretingos viltis“ vadovė Sigutė Bendikienė ir Kretingos dienos veiklos centro direktorė Birutė Viskontienė.


Arnoldas Slušnys (kairėje) ir Rolandas Juknevičius

Kaune įvyko Lietuvos veteranų badmintono pirmenybės. Jose dalyvavo keturi Kretingos sporto klubo „Žalgiris“ atstovai. Geriausiai sekėsi Arnoldui Slušniui ir Rolandui Juknevičiui. Amžiaus grupėje per 45 m. A.Slušnys iškovojo aukso medalį. Finale jis nepaliko jokių vilčių panevėžiečiui Aurelijui Umantui. Per 25 min. A.Slušnys sudorojo savo varžovą 2:0 (21:13; 21:10). Mažajame finale R.Juknevičius po atkaklios kovos palaužė klaipėdiečio Vyganto Vaišnoro pasipriešinimą - 2:0 (24:22; 21:19) ir pelnė bronzos medalį. Dar vieną medalį – bronzos – Arnoldas ir Rolandas pelnė dvejetų varžybose. Mažajame finale jie buvo pajėgesni už kauniečio Rimo Lavrukaičio ir klaipėdiečio Antano Mizgirio porą. Varžovai įveikti po 43 minučių nuožmios kovos 2:1 (21:13; 22:24; 21:20). Nedaug iki medalių pritrūko Sauliui Rukšai. Kovodamas vienetų grupėje per 60 metų jis liko IV v. Tokią pačią vietą jis laimėjo ir dvejetų varžybose per 55 m. grupėje. Moterų grupėje per 35 m. Aldona Kasperavičienė dvejetų varžybose iškovojo VIII v., mišrių dvejetų – XII v.

„P. n.“ informacija


Salantų miesto 3-iojoje katilinėje vietoj seno nusidėvėjusio sumontuotas naujas 950 kW galingumo biokuro katilas.

„Į užsienietišką „neįkandome“, tad pirkome gerą lietuvišką“,– sakė bendrovės Kretingos šilumos tinklai direktoriaus pavaduotojas gamybai Aidas Keblys.

Už Šiaulių įmonėje „Kalvis“ pagamintą visiškai automatizuotą biokuro katilą, kurio efektyvumas – 85–90 proc., Kretingos šilumos tinklai sumokėjo 250 tūkst. Lt be PVM.

„P. n.“ informacija


Kretingiškių vienmandatėje rinkimų apylinkėje 2012 metų rudenį į Lietuvos Respublikos Seimą išrinkta partijos Tvarka ir teisingumas (PTT) narė, Kretingos skyriaus pirmininkė Jolita Vaickienė nusprendė dalyvauti kitąmet kovo 1 d. įvyksiančiuose Kretingos rajono savivaldybės tarybos rinkimuose ir kovoti dėl Kretingos rajono savivaldybės mero posto.


Nauja tvarka pareikalavo investuoti

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Ūkis

Pagrindinėje Kretingos miesto katilinėje Melioratorių gatvėje bendrovė Kretingos šilumos tinklai šiomis dienomis įsirengė svarstykles biokurui bei jį atgabenusiam transportui sverti.


Kūlgrindos paslaptis atveria liudytojai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Po publikacijos

Praėjusio antradienio „Pajūrio naujienų“ numeryje paskelbus apie tai, kad šį gruodį Kultūros paveldo centro vertinimo taryba spręs, ar akmenų takas Kašučių ežero pietinės dalies užutekyje yra senovinė kūlgrinda, ar tik sovietmečiu supilti akmenys, į redakciją paskambinę žmonės pasidalijo savo pastebėjimais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas