Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar į „čekiukų“ skandalą patekę politikai turėtų trauktis iš politikos bent 5-eriems metams?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(814) 2014-01-31

Žiemos šalčiai atpūtė ir pramogų

  • Aurimas RAPALIS
  • Pirmas puslapis

Kretingos pranciškonų gimnazijos auklėtiniai po pamokų nieko nelaukę dumia ant Pastauninko tvenkinio čiuožinėti.

Nors lauke pastarąją savaitę spaudžia nemenkas šaltis, kurį vis papildo žvarbaus vėjo gūsiai, netrūksta tokių, kurie nesėdi namuose, o renkasi aktyvų laisvalaikį gryname ore: žiemos sporto mėgėjai džiaugiasi pačiūžų ar ledo ritulio teikiamais malonumais, nuo žieminės žvejybos įrangos dulkes jau nupūtė ir poledinės žūklės mėgėjai.

Žvejai nepabūgsta darganos

Jau šešiasdešimtmetį į žvejybą paniręs salantiškis Antanas Rozgus patikino, kad šiemet laimikiai – kol kas neįspūdingi. Šią žiemą žvejojęs ant Pesčių, Juodupėnų, Grūšlaukės tvenkinių, per dieną prigaudydavęs po du-tris kilogramus ešerių, kuojų. „Kadangi mūsų tvenkiniai, upės – negilūs, o dar šiemet – ir labai skaidrus ledas, beveik nesnigo, todėl ir laimikiai negausūs. Žuvys mato judesį ir greitai pasibaido. Reikia žiūrėti, kur ledas kiek drumzlinesnis ir mažiau permatomas. Laimikiai dar labai priklauso nuo oro sąlygų, kokia vėjo kryptis – jei rytys ar šiaurys pučia, sunkiau kimba. Geriausiai kimba prie vakario gūsių. Žuvis labai jaučia oro permainas ir prieš oro pasikeitimą gerai kimba“,- žiniomis dalijosi patyręs žvejys.

A. Rozgus patikino, jog žiemą jam daug smagiau žvejoti: „Vasarą, kai žvejoji su plūdine arba dugnine meškere, – užmeti ir lauki, o ant ledo reikia nuolat dirbti. Jeigu su avižėle žvejoji, kibimas priklauso nuo virpinimo, su švytuokle – reikia ir gylį susirasti“.

Žvejojantis nuo pat jaunų dienų, kai dar gyveno prie Varduvos upės Mažeikių rajone, salantiškis be žvejybos sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą. „Pavyzdžiui, man nepatinka, kai žvejojama su skrituliais – mėgstu pakovoti su žuvimi, pats traukimo malonumas, kai jauti žuvies pasipriešinimą, jaudina. Sugavęs žuvį – ją galiu paliesti, man svarbu - pats procesas, buvimas gamtoje“.

Patį didžiausią savo žiemos laimikį – kilograminį ešerį – pagavavęs prieš keletą metų. Nors kartą po nesėkmingos žūklės žvejys ir įlūžęs Salanto upėje, pats išsikapstęs ir parėjęs namo visas šlapias, salantiškis patikino, kad jis - iš tų, kurie atsargiai elgiasi ant ledo.


Birutė Šeškuvienė:

- Užsieniečiui – tikrai ne, verčiau padovanočiau savo artimam žmogui. Žemę užsieniečiui reikėtų tik nuomoti, bet ne parduoti, juk parduodi visam laikui. Kaip atrodys Lietuva po kelių dešimtmečių, kada, tarkim, pusė Lietuvos žemės ar miškų priklausys svetimiems? Dabar gal kam ir gerai gauti tuos didesnius pinigus, bet žvelgiant toliau, - mažai naudos.

Aldona Valantinienė:

- Neparduočiau. Lietuva turi išlikti lietuviška. Tegul patys lietuviai dirba savo žemę, taip ir pelnas neiškeliaus svetur. O svarstymai, kad atėjęs užsienio kapitalas sukurs rojų – nepagrįsti. Kai stojome į Europos Sąjungą, net nežinojau, kad tokios sąlygos dėl žemės pardavimo užsieniečiams buvo suderėtos.

Vytautas Reinikis:

- Aš esu Smetonos laikų žmogus, todėl man net tokių klausimų nekyla. Turiu iš savo tėvo paveldėtą žemę, o atiteks ji mano anūkams. Jie ir nuspręs, ką su žeme daryti. Seku naujienas apie referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams uždraudimo ir jam pritariu, bet ką galima padaryti, kai matai, kad mūsų valstybę apraizgiusi„chunta“.

Anastazija Beniušienė:

- Nors šiek tiek ir brangiau siūlytų, parduočiau savam žmogui. Žemę reikėtų tik nuomoti. Norėčiau, kad ir litas liktų. Nereikėtų Europos Sąjungos sutarties laikyti šventa karve – juk galima derėtis, tačiau mūsiškiai politikai tarsi prieš vyresnį brolį negali pasakyti svaresnio žodžio.

Kalbino Aurimas RAPALIS, fotografavo Darius ŠYPALIS


Nuo 2013 m. liepos 1d. Lietuva pirmą kartą savo istorijoje pirmininkavo ES Tarybai. Pirmininkavimas buvo didelis išbandymas Lietuvai, nes Lietuva pirmoji iš buvusių sovietinių respublikų laikė pirmininkavimo vairą, taip pat tai buvo pirmas kartas ES istorijoje, kai ES šalis pirmininkavo net iki 28 šalių išsiplėtusiai Europos Sąjungai.


Pasirengę mažinti atliekų kiekį

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Aktualijos

Bendrovė „Kretingos komunalininkas“ yra parengusi antrinių žaliavų ir biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo 2014-2016 m. priemonių planą, kurį pristatė Savivaldybės Strateginio planavimo tarybai, su šiuo planu vakar įvykusiame rajono tarybos posėdyje supažindinti ir rajono politikai.


Iš vakar įvykusio Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžio yra blogų ir gerų žinių. Gera žinia – nuo šių metų kovo 1 d. 7 proc. pigs Kretingos šilumos tinklų tiekiama šiluma. Bloga – už šiukšlių išvežimą nuo šių metų vasario 1 d. kiekvienas rajono gyventojas mokės 40 proc. brangiau, kiekvieną mėnesį po 8,30 Lt.


Vydmantų vidurinė mokykla gyvena prasmingo laukimo nuotaikomis: rajono Savivaldybės rūpesčiu Švietimo ir mokslo ministerijai yra pateikta paraiška gimnazijos statusui gauti. „Ar nuo naujųjų mokslo metų tapsime gimnazija, realiai paaiškės po akreditacijos komisijos išvadų“, - teigė Vydmantų vidurinės mokyklos direktorė Asta Burbienė.


Ne darbus atims, o vienys kaimų bendruomenes

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Švietimas

Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva šalyje pradėjus steigti daugiafunkcius centrus, žengti šį žingsnį rengiasi ir Jokūbavo bei Grūšlaukės bendruomenės. Tačiau tų kaimų žmonėms tebėra neaišku, ką ir kaip veiks tie centrai, o kiti baiminasi, ar po vienu stogu susitelkus kelioms įstaigoms, jiems neteks atsisveikinti su darbu.


Šiandien, sausio 31 d., 21 val. per LRT transliuojamą laidą „Duokim garo!“ vėl koncertuos Kretingos kultūros centro liaudiška kapela „Lakštingelė“, vadovaujama Prano Razmaus.


Kviečia menininkus dalyvauti konkurse

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra

Šią savaitę Klaipėdos žydų bendruomenė paskelbė konkursą Kretingoje gimusio įžymaus žydų karvedžio – Tado Kosciuškos sukilimo dalyvio, Napoleono armijos karininko - Bereko Joselevičiaus atminimui įamžinti.


Filmų naktis Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – ne tik proga moksleiviams pasaldinti savo kasdienybę po karčių mokslo šaknų krimtimo, tačiau ir nuostabi gerumo akcija, kurios metu surinkti pinigai bus paaukoti onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.


Pedagogai turi mokytojų kambarį, valytojos – šluotkočių kambarėlį, o mokiniai - ką turi mokiniai?!. Dabar bent jau Vydmantų vidurinės mokyklos mokiniai gali didžiuotis – jie turi laisvalaikio kambarį, kuris niekada nebūna tuščias.


Evelina Miliutė, 16 m.:

- Nueiti į minėjimus mane paragina mokytojai, tad jei tik turiu laiko, visuomet juose dalyvauju. Manau, jie daro įtaką jaunimo patriotiškumui. Minėjimų tikrai reikia – be jų mes pamirštumėme, kad praeityje kažkas kovojo už mūsų laisvę.

Ernestas Kalnius, 17 m.:

- Į Kovo 11-osios šventę Rotušės aikštėje nueinu, tačiau į kitus minėjimus – ne visada, o tik tuomet, kai turiu galimybę, kai renginys mane sudomina. Renginiai dažniausiai nepalieka kažkokių ypatingų minčių. Reikėtų stengtis kuo daugiau reklamuoti vykstančius renginius, kad jie pritrauktų daugiau jaunimo. Dauguma mano draugų nepatriotiški, ir tikriausiai tas patriotiškumas išgaruoja dėl neigiamų aplinkinių emocijų.

Viktorija Želvytė, 16 m.:

Viktorija Želvytė, 16 m.: - Į minėjimus einu, tačiau ne savo noru – tik dėl mokytojų, kad gaučiau papildomą gerą pažymį. Minėjimai gana įdomūs, tačiau manęs nepriverčia susimąstyti, dažniausiai kylanti mintis jų metu yra tai, kad būna labai šalta. Tačiau sutinku, jog tokių švenčių reikia, kad prisimintumėme Lietuvos istoriją.

Mantas Salys, 16 m.:

- Nueiti į minėjimus mane dažniausiai pakviečia draugai, o aš niekada neatsisakau. Tokie renginiai visuomet palieka įvairių apmąstymų. Valstybinės šventės būtinos, kad žmonės išskirtų vieną dieną iš gyvenimo kasdienybės, kad susirinktų į vieną vietą ir pagalvotų apie kitus, apie Lietuvą ir jos kultūrą.

Fotografavo Alanas Mėžetis


Kai visas pasaulis laukia didžiųjų švenčių, pavyzdžiui, šv. Kalėdų, šv. Velykų, ir mes, lietuviai, joms rengiamės lyg pametę galvas – perkame dovanas, dekoracijas, ieškome receptų šventiniam stalui, dedame visas pastangas, kad šventės būtų kuo smagesnės. Tačiau atėjus valstybinėms šventėms – Vasario 16-ajai ar Kovo 11-ajai, užsidarome abejingumo siena ir neįsileidžiame šventės į savo širdį. Kodėl mūsų tautai svarbios datos tapo eilinėmis dienomis?


Naujos technologijos, išmanieji telefonai – nauji ir šokių stiliai!

Vienas iš naujausių šokio stilių - tai „Jumpstyle“, kuris šokamas pagal stipraus ritmo ir „sugreitintą“ muziką.

„Man šis šokis labai prie širdies, jam atiduodu daug laiko, nes norisi tobulėti. Kai patinki žmonėms, sulauki teigiamų įvertinimų - tai yra tikras malonumas, - pasakojo jau trejus metus šiuo stiliumi šokantis Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokinys Paulius Litvinas. - Pats pirmą kartą pabandžiau šokti 2010 metais, kai „vaikščiodamas“ internete netyčia aptikau porą video klipų – susidomėjau ir nutariau pabandyti.“


Įsidiegė muzikinį skambutį

Prie Kretingos mokyklų, jau atsikračiusių senoviškų skambučių, prisijungė ir Marijono Daujoto pagrindinė mokykla. Nuo šiol čia besimokantys mokiniai patys mokyklos puslapyje galės siūlyti ir rinkti jiems patinkančias melodijas – juk skambant mėgstamai dainai ir į pamoką kulniuoti smagiau!

Kviečia apsilankyti

Pranciškoniškojo jaunimo tarnyba kviečia apsilankyti jaunimo Mišiose ir dalyvauti džiaugsmingai šlovinant jaunų žmonių būryje. Šv. Mišios vyksta ketvirtadieniais 18 val.

Bendraukime ir „Facebook“e

Startavo „Kuprinės“ profilis „Facebook“ – tapk mūsų gerbėju ir sužinok karščiausias žinias iš moksleivijos gyvenimo bei pasidalink savo naujienomis. Mūsų ieškok - www.facebook.com/kuprinieciai


Visi aplink giriasi idėjomis, kaip žada nustebinti savo antrąją pusę, o tu vis slankioji po parduotuves, ir niekaip negali sugalvoti, ką dovanoti savo vaikinui ar merginai? Apie tai savo pasakojimu su „Kuprinės“ skaitytojais pasidalino Edvinas Juozaitis ir Karolina Anužytė, kurie jau ne pirmą šv. Valentino dieną sutiks kartu.


Turbūt daugeliui yra tekę filmuose matyti, kaip aktualiausias naujienas nuolat praneša mokyklos radijas. Tačiau dabar tai nebėra tik vaizdas iš filmo, nes Kretingos Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje veikiantis toks radijas skaičiuoja pirmuosius veiklos metus. Tad šis radijas tapo viena svarbiausių mokyklos gyvenimo dalių.


  • Kuprinė

„Kuprinė“ skelbia konkursą

Sveiki, moksleiviai! Gal turite ar pažįstate šaunių bendraamžių? Jeigu taip, tai dabar turite puikią progą apie juos mums pranešti! Rengiame „Šauniausio moksleivio“ konkursą, kuriame laukiame jūsų siūlomų kandidatų. Kas į juos pretenduoja? Ogi visi: gal tavo draugas puikiai mokosi, turi įdomų stilių, nepaprastą talentą, lanko daugybę būrelių ir kt.

Kandidatus siūlykite iki vasario 13 dienos, palikdami žinutę, užsukę į mūsų puslapį „Facebook“, arba rašykite mums el. paštu adresu - kuprinieciu.pastas@gmail.com.

Svarbu: parašykite jūsų siūlomo kandidato vardą, pavardę ir kodėl jis vertas gauti šį „Šauniausio moksleivio“ titulą. Kitame „Kuprinės“ numeryje bus paskelbti daugiausiai siūlymų sulaukę kandidatai, kurie konkuruos finale dėl šauniausiojo vardo.

Moksleivi, nesnausk – pasistenk, kad tavo draugas būtų pripažintas šauniausiu moksleiviu!


Trečiadienį Kretingos rajono apylinkės teismas paskelbė Kretingos rajono savivaldybei palankų sprendimą – patenkintas jos ieškinys ir nuspręsta iškeldinti Galiną Šeiko su visais jos daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Tiesa, G. Šeiko dar turi teisę šį sprendimą skųsti aukštesnės instancijos teismui.


Teismų reforma kelia abejonių

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Teisėtvarka

Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininkas Erikas Jurgutis dalyvavo susitikime su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininku Gintaru Kryževičiumi, kuris, atvykęs į Klaipėdos apygardos teismą, pristatė apylinkės teismų reformos koncepciją. Jei ji bus įgyvendinta, Kretingos, Palangos, Plungės ir Skuodo teismai bus sujungti į vieną – Plungės teismą. Reformos tikslas - darbo krūvio suvienodinimas (optimizavimas), išlaidų taupymas. Visgi reforma, kuri turėtų padidinti bylų nagrinėjimo operatyvumą bei kokybę, susilaukė ir skeptiškų vertinimų.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOJE

Į Kretingos rajono policijos komisariatą sausio 27 dieną kreipėsi kretingiškis D.L. (gim. 1978 m.), kuris pranešė, kad 2013 metų gruodžio 19 dieną Vokietijoje nusipirko ir į Lietuvą parsigabeno 2002 metų laidos automobilį „VW Passat“ su akivaizdžiais VIN klastojimo požymiais.

Savanorių g. gyvenanti D.E. (gim. 1981 m.) pranešė, kad sausio 27 dieną apie 19.30 val. į namus grįžo girtas vyras S.E. (gim. 1975 m.), kuris vieną kartą ją pastūmė, taip sukeldamas fizinį skausmą. Policija S. E. sulaikė ir uždarė į areštinę.

Parengė Dovilė URNIKIENĖ


„Pervažiavo visus kaip su vikšriniu traktoriumi“, - taip Pranciškonų gimnazijos stalo teniso komandos pasirodymą Olimpinio mokinių festivalio zoninėse varžybose, įvykusiose Mažeikiuose, pakomentavo treneris ir klubo „Kretingos ereliai“ vadovas Vytautas Balčiūnas.


Katalikiškai ugdys Kretingos mažylius

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Parapijose

Nuo vasario pradžios Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnyba imasi iniciatyvos ugdyti pačius mažiausius kretingiškius: vaikams nuo 2 iki 6 metų yra rengiama katalikiško meninio ugdymo programa „Pumpurėliai“. Pagrindinės šios programos veiklos kryptys – dvasinis ugdymas, muzikos, judesio, dailės, vaidybos užsiėmimai.


Globos namuose atidarė Užimtumo centrą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Naujienos

Šį sausį Padvarių socialinės globos namuose pradėjo veikti gyventojų Užimtumo centras, įkurdintas atskirame dviaukščiame pastate, ant tvenkinio pakriaušės. Čia įrengta treniruoklių salė, arbatinė, pasimatymų kambarys, molio studija, meno terapijos bei rankdarbių kabinetai.


Negali atgauti tėvų žemės

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Problema

Gargždiškė Gražina Deniskinienė teigė besijaučianti tarsi tarp dangaus ir žemės – ji turi teisę paveldėti tėvų palikimą Darbėnų seniūnijoje, Nausėdų kaime, tačiau to negali padaryti daugiau kaip dešimt metų. Moteris įsitikinusi, kad ji nukentėjo per biurokratų aplaidumą, tad šiuo metu išeities ieško pasitelkusi ir teisininko pagalbą.


Trečiadienį išgąsčio turėjo Kretingos miesto Klaipėdos gatvės gyventojai – prijungę naują dujų balioną, jie aplink jį vedžiojo uždegtą degtuką, taip tikrindami, ar balionas nepraleidžia dujų. Tai ir buvo klaida, nes baliono praleidžiamos dujos užsidegė lyg fakelas.


Susidūrė

  • Keliuose

Automobilio „BMW 520“ vairuotojas – kretingiškis S. V. (gim. 1936 m.), į kelią Šiauliai-Palanga įvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepastebėjo, kad iš dešinės pusės artėja automobilis „Volvo V 40“.

Po susidūrimo su automobiliu “Bmw 520”, automobilis “Volvo V 40” trenkėsi į kelio ženklą ir tvorą.

Nelaimė įvyko sausio 28 dieną apie 14.11 val. kelio Šiauliai-Palanga ir Melioratorių gatvės sankryžoje. „BMW 520“ į sankryžą įvažiavo iš bevardės gatvės, kuri veda „Kretingos vandenų“ link. Per susidūrimą nukentėjo ne tik transporto priemonės – nuo smūgio „Volvo V 40“ skriedamas apgadino kelio ženklą bei tvorą.

Apgadinti abiejų automobilių priekiniai bamperiai, radiatoriai, abu žibintai, „BMW 520“ – ir abu sparnai, o „Volvo V 40“ – variklio dangtis, kairės pusės priekinis sparnas bei durys.

Laimei, per eismo įvykį žmonės nenukentėjo. Abu vairuotojai - ir S. V., ir automobilį „Volvo V 40“ vairavęs kretingiškis V. M. (gim.1969 m.) - buvo blaivūs.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas